...arba Laikas kalbėti apie savo vertybių pasaulį

Prieš ketverius mėnesius Girulių miško ramybės proskynoje po šventų Mišių skaičiau tokią maldą: „Blaškomi audrų, tačiau neatplėšiamai su Tavimi, Dieve, susijungę, per Sekminių vigiliją Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras brolis Astijus Kungys šventina Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios altoriaus pamatą ir įmūrija atminimo kapsulę, liudijančią brolių sugrįžimą į Klaipėdą, ir Šv. Pranciškaus onkologijos komplekso statybos pradžią. Šią koplyčią ir varpinę statome kaip liudytoją ateities kartoms, idant žmonės matytų, kad mūsų nusiraminimo prieglobstis esi Tu, tik Tu. Priimk, Dieve, šį mūsų projektą, kaip pritinkančią tau kūrybą. Padaryk, kad didžiausi pavojai mums virstų į viltį. Neleisk mums žūti gailesčio tavo netekus. To prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.“

Žvelgiu dabar į Dievo pašauktus dailides ir mūrininkus, susirinkusius aplink pietų stalą prie statomos šventyklos, ir galvoju: praėjo tik keturi mėnesiai nuo mano perskaitytos maldos, o kiek daug permainų įvyko mūsų gyvenime.

Algirdo Darongausko nuotrauka

Vienuolyno steigimą Klaipėdoje palengvino dosni Klaipėdos savivaldybės mero R. Taraškevičiaus ir apskrities viršininko administracijos parama. Kas išmatuos žmogaus savanaudiškumą: kiek mūsų maldos maloningos išganymui kitame pasaulyje, ir kiek jos būtinos sėkmei šioje žemėje? Bet viena aišku kaip dieną: be dvasinės plėtros miestai iš esmės pasmerkti merdėti. Visiems geriau, kad susitelkusių brolių nuoširdžios maldos čia niekada nenutrūktų. Šv. Pranciškaus Asyžiečio pasaulis per amžius liks kupinas kūrinijos meilės, tyrumo, neturto dvasios, turto bendrumo ir žmogiškumo erdvės. Žinoma, daugeliui ši vieta taps solidžiu dvasinės atramos tašku. Svetingumas ir serafiška tarnystė artimui buvo ir yra pamatinė brolio pareiga, atgręžta į Dievo ieškojimo judesį.

Ne paslaptis, kad šiandien Lietuvoje yra didelis vienuolynų kultūros stygius. Dar blogiau: dvasininkija atsidūrė visuomenės paribyje. Vienuoliško gyvenimo traukos laukas ir gyvenimo būdo patrauklumas, kurį prisimenu buvus prieš 20 metų, gerokai atvėso.

Algirdo Darongausko nuotrauka

Nežinia, koks ir kieno žygdarbis taps fatališku vartotojiškai gyventojų  mąstysenai ir kartu kilnia paskata permainų visumai visose mūsų gyvenimo srityse. Lietuva skęsta nelaimių lavinoje: korupcija, mafija, emigracija, vagystės, alkoholizmas, savižudybės, narkotikai, ligos ir t. t. Argi dar to nepakanka? Koks dramatiškas mūsų visuomenės irimas! Tikiu, kad mūsų Tautos ateitis netaps kitoms tautoms praeitimi – tokiu prisiminimu apie Lietuvą, Baltijos valstybę, kokią mes šiandien mename išdidžią prūsų tautą istorijos vadovėliuose.

Vis dėlto gal mums vertėtų šioje socialinėje situacijoje bendromis pastangomis, įtraukiant giliausius visuomenės sluoksnius, gręžtis į Dievą!? Kur susmego malonė pasirinkti dvasininko kelią, vedantį į Dievo šlovę ir pagarbą žmogaus orumui? Prekybos ir pramogų centrai – vartojimų „šventovės“ – nesukurs vienuolio poreikio. Jos malonina žmogų pirkimo ir pramogų iliuzijomis; lankytojai viliojami atitrūkti nuo kasdienybės rutinos ir mėgautis padėties demonstravimu. Prekybos ir pramogų centrai yra kelio į Atėnų Akropolį miražas. Dvasininko pašaukimo kelias prasideda dialogu su dangiškuoju Tėvu.

Algirdo Darongausko nuotrauka

Šiandien vienuolystės patrauklumą galėtų lemti dešimtys tūkstančių sunkiai sergančių Lietuvos gyventojų, kuriems reikalingos mūsų laiminančios rankos, stiprinantys žodžiai, širdies tyrumas ir mąslios, Dievą liudijančios akys. Nors mūsų dar tik saujelė, bet Viešpats, matydamas energingas būsimų talkininkų pajėgas, kviečia atlikti didžius darbus. Taip aš skaitau mūsų laikų ženklus. Tikiu šia vilties doze, kad netrukus į mūsų stiprėjantį žiniomis ir patirtimi būrį įsitrauks daugiau savanorių.

Pranciškonų vienuolynų bendruomenės broliai niekada nesiekė atsiriboti nuo visuomenės problemų, atitrūkti nuo gyvenimo tėkmės. Tad nenuostabu, kad onkologiniai ligoniai ir jų artimieji mažesniesiems broliams tapo pagrindiniu įsitvirtinimo veiksniu Klaipėdoje, kaip šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo pavyzdžio išvestinė.

Algirdo Darongausko nuotrauka

Verta siekti vienuolystės dėl išugdomų dvasinių vertybių, kurių viena yra pagalba onkologiniams ligoniams. Mažesnysis brolis turi užtarti ligonį prieš Dievą. Žinoma, šioje tarnystėje jam pačiam būtina psichologinė ištvermė, valios stiprybė ir serafiški sparnai, skraidinantys jį į bedugnę... Tokiu būdu brolis peržengia savo prigimties ribotumą ir atsiduria ten, kur renkasi išgirdusieji šios baisios ligos pavadinimą.