2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Menų spaustuvėje Agnės Dilytės spektaklio „Neklausinėk, Julyte!“ premjera

2010-09-29
Rubrikose: Šeima ir sveikata » Vaikams 

Spalio 2, 3 dienomis 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje įvyks režisierės Agnės Dilytės spektaklio „Neklausinėk, Julyte!“ premjera. Didžiausia visos spektaklio kūrybinės grupės užduotis – kalbėtis su vaikais rimtai, kaip su mąstančiais ir jaučiančiais žmonėmis. Žmonėmis, kurie kartais taip pat turi problemų.

Pasak A. Dilytės, vokiečių dramaturgo Danielio Callo pjesę ji pasirinko kaip sau artimų idėjų, struktūros ir stilistikos kūrinį, kalbantį apie galbūt skaudžius, bet esminius dalykus. Iki šiol keturis spektaklius vaikams pastačiusi ir ne vieną pjesę parašiusi A. Dilytė naujausią savo pastatymą vertina kaip tikrą iššūkį. Tai nėra pasaka, kur galėtum lengvai nuspėti ir net sumodeliuoti jauniausios ir dėl to sunkiai valdomos auditorijos reakcijas. Pjesė „Neklausinėk, Julyte!“ kalba apie egzistencines problemas, kurios ištinka ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

„Neklausinėk, Julyte!“ – šešerių metų mergaitės akimis papasakota istorija, tam tikro šeimos gyvenimo etapo kronika. Per trumpą laiką ji patiria labai daug stiprių sukrėtimų: susidūrimą su mirtimi, liga, pirmaisiais praradimais. Vaikas bando suprasti tai, kas mums, suaugusiems žmonėms, jau nebekelia klausimų. Tiksliau, mes jau susitaikėme su tuo, kad atsakymų tiesiog nėra: mes nežinome, kas yra mirtis, kur iškeliauja mirę žmonės. Yra įvairiausių teorijų, bet intelektualūs išmąstymai vaikų neįtikina. Jie viską stebi atvira širdimi. Julytė susiduria su natūraliais išgyvenimais, labai atvirai į juos reaguoja ir provokuoja savo šeimą atsakyti į jai labai svarbius klausimus.

Režisierė Agnė Dilytė kartu su jaunais, neseniai studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusiais aktoriais Jovita Balčiūnaite (Julytė), Marcele Zikaraite (Mama), Tuomu Tulikorpi (Tėtis) ir Šarūnu Banevičiumi (Paulius) per spektaklio repeticijas stengėsi gilintis į vaikų mąstymo procesą, psichologiją, sąmoningai vengė štampų, kuriais apaugęs teatras vaikams.

Scenografiją spektakliui kuria Artūras Šimonis, kostiumus – Simona Finkelšteinaitė, muziką – Tomas Stirna.

Režisierė ir dramaturgė Agnė Dilytė 2003-2005 m. baigė teatro režisūros bakalauro ir magistro studijas Klaipėdos universitete. Nuo 2003 m. ji pastatė septynis spektaklius Kauno mažajame teatre, parašė devynias pjeses. Pelnė tris „Fortūnos“ apdovanojimus.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.

Andrius Navickas

Konstitucinio Teismo sprendimas buvo naudingas tuo, kad prisiminėme, jog Konstitucija yra mūsų visų valios išraiška, sutarimas, ant kokių pamatų mes norime kurti savo valstybę.

Jurga Lūžaitė

Mūsų šeima per metus bent keletą kartų iš pažįstamų ar giminių sulaukia pasiūlymo paimti televizorių. Matyt, daugiausia iš gailesčio. Nes kai žmonėms pasakai, kad nežiūri TV ir neturi televizoriaus, paprastai sulauki visiškai prieštaringų nuomonių...

Raudonasis kryžius

Greitai bėga laikas, negailestingai iš atminties ištrindamas ne tik žmones, bet ir įvykius, kurie buvo reikšmingi ir, atrodė, nepamirštami.  Vargu, ar kas Lietuvoje žino, kas buvo Rajanas, o savo laiku tai buvo žmogus – legenda.

Midijos

„Valgymas kartu pirmiausia yra bendrystės išgyvenimas“, – sako brolis Alvydas Virbalis OFM, šįkart parodęs mums, kaip paruošti paprastą, tačiau nekasdienį patiekalą.