Pakalniškių piliakalnis

Kompleksinis fortifikacinis įrengimas – Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete (Kauno r., Samylų sen.) bus saugomas pagal specialiajame plane nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Įgyvendinus specialiojo plano sprendinius tikimasi išryškinti ir atskleisti Pakalniškių piliakalnio kraštovaizdinę, istorinę vertę.

Piliakalnis yra Kauno rajone, Kauno marių regioninio parko ribose, greta Kauno miesto administracinės ribos. Šiuo metu vykstanti intensyvi Kauno priemiestinių teritorijų urbanizacijos plėtra kelia grėsmę vertybės išsaugojimui. Specialiuoju planu siekiama ne tik užtikrinti Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete išsaugojimą, bet ir optimizuoti aplinkinių teritorijų plėtrą, kuri nekenktų tolesniam vertybės pažinimui ir apžvalgai.

Specialiajame plane Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorija užima per 50 ha. Teritorijoje nustatyti galimi saugojimo ir naudojimo režimai (reglamentuojant žemės darbus, statinių, įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį). Taip pat numatytas ir vizualinės apsaugos pozonis, apimantis per 75 ha.

Pakalniškių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete specialusis apsaugos planas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 17 d. kultūros ministro įsakymu. Specialiojo plano organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“ (projekto vadovė Giedrė Filipavičienė, architektė Sigita Puodžiukaitė). Specialusis planas buvo rengiamas nuo 2006 m. iki 2010 m., tam skiriant apie 46 tūkst. Lt Kultūros paveldo departamento lėšų.

Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1992 m. Objekto vertė – archeologinė. Pakalniškių piliakalnis datuojamas I tūkst.- II tūkst. pradžia. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio kadaise buvo papėdės gyvenvietė. Piliakalnio pirminė išvaizda pakitusi. Aikštelė ir dalis pylimo apardyti kasant apkasus per Pirmąjį pasaulinį karą. Pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, Kauno marios paplovė piliakalnio šiaurrytinį šlaitą bei užliejo į šiaurę nuo piliakalnio buvusią papėdės gyvenvietę. 1 km į šiaurę nuo piliakalnio buvo II tūkst.. pradžios – XV a. senkapis, tyrinėtas 1913 m. (šiuo metu taip pat užlietas Kauno marių). 2006 m. atliktų archeologinių tyrinėjimų rezultatai įrodė, kad į pietvakarius nuo piliakalnio priešpilio, aukštumoje, taip pat buvo papėdės gyvenvietė.