Šią savaitę vyksta 109-oji Nobelio apdovanojimų savaitė. Rytoj bus teikiama Nobelio taikos premija. Mes norėtume prisiminti vieną drąsios širdies moterį, kuri šiai premijai buvo nominuota 2007-aisiais. Ši moteris – Irena Sendler, kartu su bendražygiais iš antinacinio pogrindžio išgelbėjusi tūkstančius žydų vaikų.

1939 metais, po atkaklaus mėnesį trukusio pasipriešinimo, nacių Vokietija užėmė Lenkiją. Dar tebevykstant karo veiksmams, naciai ėmėsi represijų prieš šios šalies gyventojus: lenkus, ukrainiečius ir žydus. 1940-ųjų rudenį Varšuvoje jie įkūrė getą, į kurį spalio mėnesį suvarė apie 500 tūkstančių žmonių, pasmerktų sunaikinti.

Reaguodamas į įvykius, po to, kai 280 tūkstančių žydų buvo išvežti į Treblinką, Lenkijos pogrindžio kovotojai 1942-ųjų spalį įsteigė organizaciją „Žegota“ (visas kriptonimas – „Konrado Žegotos komitetas“). Viena iš šios organizacijos aktyvisčių tapo Irena Sendler, 29-erių metų moteris, tuomet dirbusi Varšuvos Socialinės rūpybos departamente. 1943 metų rugsėjį „Žegota“ paskyrė ją Vaikų sekcijos vadove.

Irena Sandler (mergautinė pavardė Krzyżanowska) gimė 1910 metais 15 kilometrų nuo Varšuvos įsikūrusiame Otvocko miestelyje. Jos tėvas – gydytojas ir vienas pirmųjų Lenkijos socialistų Stanislawas Krzyzanowskis, turėjęs didelės įtakos humanistinėms dukros pažiūroms susiformuoti. Daugelis jo klientų buvo neturtingi asmenys, tarp jų – daug žydų. Vėliau, jau būdama Varšuvos universiteto studentė, ji protestuos prieš žydų segregaciją prieškario Lenkijos aukštosiose mokyklose.

Viena iš Varšuvos Socialinės rūpybos departamento užduočių buvo aprūpinti vargšus, našlaičius ir senus žmones maistu. Tačiau naciams užėmus Lenkiją imta slapta imta rūpintis ir gete uždarytais žydais, kurių nuo bado ir ligų kiekvieną mėnesį mirdavo tūkstančiai. Irena slapta parūpindavo jiems drabužių, vaistų, maisto ir pinigų. Kaip Socialinės rūpybos departamento darbuotoja, ji turėjo specialų leidimą, leidžiantį jai patekti į getą. Naciai bijojo, kad šiltinė nepaplistų už geto ribų...

Taip, padedama departamento darbuotojų, greitosios pagalbos mašina ir kitais būdais Irena – pati tuomet jauna mama – iš geto gabeno ir suklastotais dokumentais aprūpindavo žydų vaikus. Vienus, prieš tai sugirdžius jiems raminamųjų, išnešdavo bulvių maišuose, kitus – dėžėse, trečius – karstuose. Laimė, gete stovėjusi bažnyčia turėjo du išėjimus: vieną – į getą, antrąjį – į vieną iš Varšuvos gatvių. „Ar galite užtikrinti, kad jie liks gyvi“, – eidami iš proto klausdavo Irenos vaikų tėvai prieš atiduodami vaikus nežinion. To ji, žinoma, garantuoti negalėjo, tačiau žinojo, kad pasilikę gete, jie tikrai žus.

Irena Sendler 1949-aisiais, Varšuvoje, Socialinės rūpybos departamente.

Irena sakydavo, jog savo gerų darbų nebūtų galėjusi įgyvendinti, jei ne Bažnyčios pagalba. „Daugumą vaikų siunčiau į bažnytines įstaigas. Žinojau, kad galiu visiškai pasitikėti seserimis. Niekada nė viena jų neatsisakė priimti vaikų“, – sakė ji. Stiklinius indus, kuriuose buvo slepiami užrašai su tikraisiais vaikų vardais, ji užkasė kaimyno sode, po obelimi, tikėdamasi vėliau juos iškasti. Tų vardų buvo du tūkstančiai penki šimtai...

Ireną Sendler gestapas areštavo 1943-ųjų spalio 20 dieną. Neatlaikęs gestapo kankinimų vienas iš pogrindžio ryšininkų atskleidė jos vardą. Kadangi ji buvo vienintelė, žinojusi šeimų, kuriose buvo išslapstyti vaikai, vardus ir adresus, ją žiauriai kankino. Ir vis dėlto gestapas nieko iš jos neišgavo. Irena buvo nuteista sušaudyti. Tik paskutinėmis minutėmis prieš sušaudymą „Žegotai“ pavyko papirkti sargybinius, ir Irenai pavyko pabėgti.

Vaikai tuomet nežinojo tikro Irenos vardo. Jiems ji buvo tiesiog „Jolanta“. Praėjus daugeliui metų po karo, kai jos nuotrauka pasirodė laikraštyje, ji sulaukė daugybės skambučių iš įvairių Lenkijos kampelių. „Aš prisimenu jūsų veidą, – pasakė jai vienas vyras, dailininkas. –Tai jūs mane išgelbėjote iš geto.“

Yad Vasheme 1965 metais Irenai Sendler buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas, 1991-aisais suteikta Izraelio garbės pilietybė, o 2007-aisiais ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Deja, tais metais ji buvo paskirta Klimato apsaugos aljanso įkūrėjui ir pirmininkui, buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore'ui.

Irena Sendler, miela ir drąsi moteris, kurios dėka buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių, mirė 2008-ųjų gegužę, sulaukusi 98-erių metų. Ji, kaip ir daugelis narsių žmonių, niekada nesijautė esanti herojė. „Galėjau padaryti daugiau, – sakydavo ji. –Tai ko, ko nepavyko padaryti, persekios mane iki gyvenimo pabaigos.“