Gianfranco Ravasi. Aš išduodu, jei tu manęs nepalaikai
Toliau tęsiame arkivyskupo Gianfranco Ravasi, biblisto ir teologo, pristatomų maldų ciklą. Šįkart – flamandų mistiko malda.
Flamandų mistika pasižymi ypatingu turtingumu (prisiminkime Janą Ruusbroeką, Hadewijchą di Anversa, Tomą Kempietį).
Jos gyvybingas originalumas yra tapęs įvairių studijų objektu. Ir Žemųjų šalių regione, iš pirmo žvilgsnio ganėtinai nutolusiame nuo dvasingumo, galima rasti kontempliatyvumo giją. Tai liudija ir ši malda, parašyta belgų poeto, kunigo Guido Gezelle, gimusio Briugėje 1830 m. ir mirusio 1899 m.
G. Gezelle 1854 m. tapo kunigu, 1863 m. išleido rinkinį „Poezija, giesmės, maldos“, kurį šiandien sklaidome, ieškodami minėtos maldos. Visa Gezelle poezija atspindi ne tik mistinę meilę Kūrėjui, bet ir aistringą poeto temperamentą:
Aš išduodu, jei tu manęs nepalaikai
O mano gailestingasis Jėzau.
Tu pažįsti mane, Viešpatie. Savo tarnu negali pasikliauti:
jei jo neprižiūri, jis sprunka, paviliotas kitų.
Bet koks paauksuotas žvėris gali tapti jo dievu.
Tačiau jei tu, Viešpatie, jį palaikysi
ir nenukreipsi nuo jo savo kerinčio veido spindulingojo žvilgsnio,
jei jis žinos, kad negali pasislėpti nuo tavo akių,
bijos ir drebės, ir liks su tavimi.
Jėzau, mano kaktoje įsispaudę tavo kraujo antspaudai,
ir jei pasaulis pasaulis bandys mane užkariauti,
šis kraujas iš tolo ims žėrėti,
ir pasaulis atsitrauks, net neištiesęs rankos.
Žmogus pažįsta savo trapumą; jei jis paliekamas vienas, jis iš karto pabėga sužavėtas aukso veršių. Jam reikia, kad Dievas jo neapleistų ir, savo valdingu žvilgsniu primindamas moralės įstatymą, mokytų likti ištikimam. Tačiau labiausiai žmogų patraukia Dievo meilė; – Jėzaus kraujo, įspausto mūsų kaktose, įvaizdis labai įtaigus.
Tai Dievo avinėlio kraujas, – kraujas, skleidžiantis šviesą, nes atveria duris į tikrąją laisvę ir išganymą. Taigi, nors tikintysis eis pavojingomis gatvėmis, tačiau šis kraujas privers atsitraukti pasaulį ir blogį, besikėsinančius užvaldyti jį savo miglotu žavesiu.
Pagal Gianfranco Ravasi knygos „Preghiere. L'ateo e il credente davanti a Dio“ (Mondadori, 2000 Milano) ištrauką parengė D. Žemaitytė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
‚Aš išduodu, jei tu manęs nepalaikai
O mano gailestingasis Jėzau.‘
‚Dievo avinėlio kraujas, – kraujas, skleidžiantis šviesą, nes atveria duris į tikrąją laisvę ir išganymą‘.
Tikras Jėzaus Kraujas yra vienintelis palaikytojas šiame gyvenime kiekvienam tikinčiam Kristų. Kitaip neišlaikysime pasaulyje. Nematau čia jokios mistikos. Visa mistika - mūsų tikėjimas.
Dėkoju, Dieve, už Gyvą Tavo Žodį ir už Jį tikinčiuosius. Gyvai tikintis Jo nepalaikomas nuslysta ir labai skaudžiai jaučia tai, bet Jam pasirodžius vėl keliasi, o negyvas žmogus nuslysta ir nejaučia, kas su juo dedasi. Ir toliau eina pats kaip ėjęs.. Nesiramstydamas ir puikiai jausdamasis. Apsieidamas be Pagalbos.





















Broliai kapucinai





















Mistikas yra tas, kuris leidžiasi Šventosios Dvasios vadovaujamas. Taigi... žmogus, kuris atsiduoda išganančiam Jėzaus Kraujo veikimui turėtų būti mistikas.