Parodos „Miestas prie jūros“ fragmentas. Jono Jauniškio nuotrauka

Nekomercinė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus dailės galerija visada mielai priglaudžia tuos, kurie neranda vietos prestižinėse miesto parodinėse erdvėse.
Šį kartą iki spalio 25 d. čia esate kviečiami aplankyti nuotaikingą fotografijos ekspoziciją. Paroda „Miestas prie jūros“ savo vienerių metų gyvavimo sukaktį mini fotografijos mėgėjų klubas „Fotoburė“.
Štai kaip viska prasidėjo.
Praėjusių metų rudenį du žmonės ramiai vaikštinėjo pajūriu, fotografavo mums, klaipėdiečiams, taip įprastą, tačiau vis dar stebėtinai viliojantį ir kintantį jūrinį peizažą ir svajojo. Apie ką? Apie tai, kad tokių fotografuojančių svajotojų uostamiestyje daug ir, matyt, atėjo laikas juos suburti. Paprasta, nenauja, bet entuziastinga idėja gan greitai virto aktyvių fotografuojančių miesto patriotų „būreliu“. Kaip sako klubo narė Renata: „Mes visi apsėsti jūra. Horizonto vaizdas giliai įsirėžė atmintin, o mūsų gyslomis teka kitoks kraujas, tad vienaip ar kitais mūsų kūryboje jūros motyvas išlieka gajus. Tai nepakeičiama ir nekintama“.
„Fotoburė“ įsikūrė 2009 m. spalio 1 dieną. Šiuo metu jis vienija per 20 fotoentuziastų. Klubo nariai – skirtingų specialybių ir amžiaus žmonės, tačiau turintys stiprią aistrą fotografijai. Per vienus klubo gyvavimo metus, būdami tiesiog nepadoriai socialiai aktyvūs, klubo nariai spėjo dalyvauti įvairiose kūrybinėse parodose ir misijose.
Nors klubo nariai nevadina savęs fotografijos profesionalais, tačiau tada, kai pomėgis perauga šios sąvokos supratimo ribas, kai fotografija yra menas ir gyvenimo būdas, kur yra profesionalumo ribos, ir ar jos iš viso yra? Amžių tėkmėje nuolat kintantis menininko statuso apibrėžimas, įvaizdis, funkcija, įtaka tautos kultūriniam gyvenimui, nuolat trina ribas tarp „mėgėjų“ ir oficialiosios meninės bendruomenės. Juolab kad šiandienos kūrybiškai laisvame Vakarų meno pasaulyje vis mažesnė reikšmė teikiama meno kūrinio autorystei, kaip savaiminę vertybę išskiriant patį meno kūrinį.
Šiandienė fotografija laikoma atskira meno šaka, tačiau jos gimimui bei raidai  įtakotą padarė ne menas, o mokslas. Po ilgų eksperimentų fotografijai atsirasti padėjo chemija ir optika.
XIX amžiaus pradžioje tyrinėjant camera obscura  bei cheminių elementų sąveiką užfiksuoti pirmieji, nors ir trumpalaikiai atvaizdai. Visą XIX amžių buvo atliekami fotografijos eksperimentai: N. Niepso heliografija, H. Foxo Talboto kalotipija, Daguerro dagerotipija, L. Desire Blanquarto-Evrardso albuminis atspaudas ant popieriaus.
Klubo nariai taip pat neapsiriboja tik sielai mielo vaizdo fiksavimu, objektų paieška ar nauju jų interpretavimu. „Fotoburė“ vienija žmones, kurie ieško vis naujų fotografavimo galimybių, kompozicinių niuansų, išbando pačiais įvairiausias technikas ir priemones. Jie visi yra kūrybiškai neramūs.
Klubo fotografai taip pat mielai dalijasi savo patirtimi su vaikais. Su E. Balsio menų gimnazijos moksleiviais kūrybinės akcijos „Trys meno dienos“ metu  „Fotoburės“ nariai iš parankinių priemonių gamino kamerą-obskurą (fotoaparato prototipas), supažindino moksleivius su pinhole fotografija ir senąja fotografo laboratorija, dvelkiančia ryškalais, fiksažais.
„Fotoburės“ nariai yra tikri savo miesto patriotai, tad šiandien jie palieka svarų indėlį miesto įvaizdžio paieškose, jį kuriant ir saugojant, atskleidžia ne tik reprezentacinį, bet ir kasdienį miesto veidą. Fotokameros entuziastai neapsiriboja vienu pamėgtu siužetu ar rakursu, bet apima nemažai miesto ir jo apylinkių, neretai sujungdami miestą su gamta. Klaipėdos miesto vaizdo fotografija jiems neatsiejama nuo miesto krantus skalaujančių vandenų bei būdingų uostamiesčiui elementų.
Klaipėda – „laisvu stiliumi“. Taip neretai pristatomas Lietuvos uostamiestis. „Laisvu stiliumi“ derėtų vadinti ir „Fotoburės“ parodą „Miestas prie jūros“. Lakoniškas temos pavadinimas leidžia plačiai manevruoti siužetais: nuo chrestomatinių Klaipėdos vaizdų iki stambaus plano kelto per Kuršių marias fragmento.
Renata Sondaitė meistriškai žaidžia detalėmis, Viktorija Radavičienė įamžina klasikinį miestovaizdį, Algirdo Dėringio molas ar jūros vartai paryškinti romantišku saulėlydžio atspalviu. Ernestas Butikis parodoje eksponuoja realistinį plačiaformatį Baltijos jūros vaizdą, patraukiantį detalumu, Dalia Palilionienė romantizuoja jaukios žiburių šviesos sušildytą uostą. Valdo Ančerio fotografija išsiskiria tiek netikėtu kompoziciniu montažo sprendimu, tiek estetiškai patraukliu eksponavimo principu.
Parodos ekspozicijoje išsiskiria Lino Būdavo fotografijos, demonstruojančios tiek technikos išmanymą, tiek akivaizdžią meninę nuojautą. Šiose fotografijose gerai pažįstami siužetai suspindi naujomis spalvomis, transformuodami realybės atvaizdus, sukurdami švelnią, lyrišką nuotaiką.
Paroda „Miestas prie jūros“ atskleidžia platų fotografų pasaulėjautos spektrą, pagrįsta meniniais ieškojimais, technikos išmanymo ir fantazijos derme.
Džiugu ir tai, kad mieste pakanka iniciatyvos rengti vadinamųjų „mėgėjų“ darbų parodas. Smagu, kad šiandienėje meninėje erdvėje, dažnokai laviruojančioje nuo pretenzingos klasikos iki kraštutinio konceptualizmo, atsiranda vietos žmogiškam hobiui. Nekreipiant dėmesio į diplomus ar statusus. Kuriantis ir besidalijantis savo kūryba žmogus šiandien gali tapti atgaiva pragmatiškai pesimistiškai visuomenei, o mylintis savo miestą ar gamtą pilietis – guodžiančia atsvara Jungtinės Karalystės privalumus aukštinančiam klajūnui.

Menotyrininkė Sigita Ramanauskienė