Visiems mums gresia pavojus gyventi tarsi Dievo nebūtų: Jis atrodo toks tolimas nuo mūsų kasdienybės, ypač dabartiniais laikais. Tačiau Dievui galimi tūkstančiai būdų, kiekvienam atskiras, kuriais randa kelią į kiekvieno mūsų sielą, parodo, kad egzistuoja, kad pažįsta ir kad myli, - šiais žodžiais popiežius Benediktas XVI trečiadienio rytą pratęsė katechezių ciklą apie šventas ir pavyzdingo krikščioniško gyvenimo moteris.

Prieš savaitę popiežius pristatė iš Vokietijos kilusią mistikę šv. Gertrūdą iš Helftos. Šį trečiadienį Benediktas XVI kvietė prisiminti jos amžininkę iš XIII amžiaus, italę palaimintąją Angelę iš Folinjos.

Dažniausiai prisimenama ir žavimasi Angelės Folinjietės giliomis mistinėmis patirtimis ir įžvalgomis, jos bendravimo su Dievu išgyvenimų pasiektomis viršūnėmis, turbūt per mažai kreipiant dėmesį į atgailos ir atsivertimo kelią, kuriuo ji žengė ir kuris nuo pradžios, per didžiąją pragaro baimę, nuvedė iki tikslo: visiško susivienijimo su Švč. Trejybe.

Pirmojoje gyvenimo dalyje Angelė tikrai nepasižymėjo kaip uoli Viešpaties tarnaitė. Ji gimė 1248 metais pasiturinčioje šeimoje, mirus tėvui buvo paviršutiniškai auklėjama motinos, įsijungė į žemišką miesto gyvenimą, būdama 20 metų ištekėjo už folinjiečio, susilaukė vaikų. Ji gyveno nerūpestingai, pasitaikius progai šaipydavosi iš vadinamųjų „atgailautojų“, kurie tuo metu buvo plačiai paplitę. Tai buvo asmenys, kurie sekdami Kristų, parduodavo visus savo turtus ir gyveno pasišvęsdami maldai, pasninkui, tarnaudami Bažnyčiai ir vykdydami artimo meilės darbus.

Angelę sukrėtė kai kurie išoriniai įvykiai: 1279 metų žemės drebėjimas, uraganas, ilgas karas prieš Perudžą ir jo sunkios pasekmės ją stipriai paveikė. Moteris laipsniškai pradėjo suvokti savo nuodėmes ir priartėjo lemtingą gyvenimo momentą. Ji maldoje šaukėsi šv. Pranciškaus, kuris jai apsireiškė vizijoje. Angelė šventojo paprašė patarti kaip atlikti gerą, išsamią gyvenimo Išpažintį. Tai buvo 1285 metai. Angelė atliko išpažintį pas vienuolį San Feličijano miestelyje. Po kelerių metų jos atsivertimo kelias patyrė naujų išbandymų: ji neteko artimųjų, vienas po kito mirė jos vyras ir visi vaikai. Tuomet Angelė pardavė visa, ką turėjo ir 1291 metais įstojo į Trečiąjį pranciškonų ordiną. Ji mirė Folinjo mieste 1309 metais.

Angelės atsivertimas yra aprašytas knygoje „Pal. Angelė iš Foligno“. Angelės atsivertimo pasakojimą užrašė jos nuodėmklausys. Knygoje kalbama apie atsivertimui būtinas atgailos, nuolankumo ir kentėjimo priemones. Tačiau pirmasis žingsnis buvo nuodėmės pripažinimas. Po šio momento, pasak palaimintosios, sieloje kilo gili baimė likti pasmerktai. Šis žingsnis pareikalavo daug gailių ašarų.

Pragaro baimė rodo, kokia tuo momentu buvo jos tikėjimo būklė: jos tikėjimui trūko Dievo meilės.

Angelės išgyventa pragaro baimė rodo, kokia tuo momentu buvo jos tikėjimo būklė: jos tikėjimui trūko Dievo meilės. Angelė savo mistinėje tikėjimo kelionėje pradėjo žengti “Kryžiaus keliu“, kuris jai atvėrė „meilės kelią“. Sekantys etapai leido palaimintajai suprasti, kad ją kaip „nevertąją“, ir „nusipelniusią pragarą“ išgelbės ne „vienybė su Dievu“ ir „tiesos suvokimas“, o nukryžiuotasis Jėzus, „jo nukryžiavimas vardan manęs“, jo meilė, paliudyta kryžiaus auka.

„Kuo tobuliau ir skaisčiau matome, tuo tobuliau ir skaičiau mylime“, „todėl kuo daugiau matome Dievą ir žmogų Jėzų Kristų, tuo labiau esame meilės perkeičiami į jį“, tvirtino Angelė Folinjietė. Todėl svarbu tapatintis su nukryžiuotojo Kristaus meile ir kančiomis. Palaimintosios atsivertimas subręs tik tuomet, kai ji suvoks Dievo atleidimą kaip neįkainojamą Dievo Tėvo, kuris yra meilės šaltinis, malonę, - kalbėjo trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius.

Niekas negali teisintis, - sako palaimintoji, nes bet kas gali mylėti Dievą, kuris nieko nereikalauja iš sielos išskyrus, kad Jį mylėtų, nes Jis myli ir yra jos meilė.

Šventosios Angelės iš Folijos gyvenimas prasidėjo pasaulietišku gyvenimu, gan toli nuo Dievo. Tačiau jos susitikimas su šv. Pranciškumi, o paskui su nukryžiuotu Jėzumi, sužadino sieloje Dievo ilgesį.

Dievui galimi nesuskaičiuojami būdai rasti kelią į kiekvieno mūsų sielą. Šv. Angelė savo gyvenimo patirtimi ragina būti atidiems tiems ženklams, kuriais Dievas paliečia mūsų sielas, būti atidiems Dievo buvimui, kad tokiu būdu išmoktume gyvenimo kelią su Dievu ir į Dievą, bendrystėje su nukryžiuotu Kristumi.

Melskime Viešpatį, kad darytų mus atidžius jo buvimo ženklams, kad mokytų gyventi pilnavertišką gyvenimą, kalbėjo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Benediktas XVI.