2010-ųjų birželio 26–27 d. Panevėžyje vyko Lietuvos jaunimo dienos (LJD). Svečių mieste laukė jau kelias dienas ruošęsi savanoriai ir dar ilgiau viską planavę organizatoriai. Ruoša vyko ne tik kareiviškose virtuvėse, viešosiose miesto erdvėse ar apgyvendinimo punktuose. LJD buvo rengiamasi ir aerodrome...

Paįstrio aerodromas išsiskyrė ne tik jame saugomais lėktuvais ir kartais pasirodančiais lakūnais. Prieš pat LJD atidarymą čia prie siuvamosios mašinos dirbo mergina. Ji siuvo didžiulį plakatą su užrašu: „Sveikas jaunime!“, kurį per šventės atidarymą danguje dalyviams išskleidė kunigas – Karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas.

Jaunimą pasveikino iš dangaus

Visam veiksmui Paįstrio aerodrome ir virš jo vadovavo kunigas. Paruošus ir prikabinus plakatą, ausis pasiekė komanda: „Nuo sraigto!“ Ir lėktuvas pakilo į dangų... tik radijo ryšys jungė žemę ir dangumi skriejantį pilotą V. Veilentą. Lygiai vidurdienį maždaug 200 metrų aukštyje virš Panevėžio Laisvės aikštės praskridęs kunigas sužavėjo visus LJD dalyvius netikėtu sveikinimu, o kartu ir nežinomais dvasininko pomėgiais.

„Prie plakato rengimo prisidėjo daugybė žmonių – ne tik žmogus, jį išskleidęs danguje, – pasakojo kunigas. – Idėja kilo LJD organizatoriams, vėliau prie jo darbavosi dizaineriai ir kiti asmenys. Buvo padaryti keli bandymai skrydžių metu: patikrintas medžiagos nusidėvėjimas, specialaus mechanizmo, kuris išlaiko plakatą ir neleidžia jam vartytis, veikimas. Nors tai buvo tik šventės akcentas, tačiau ir jam įgyvendinti prireikė nemažai laiko, darbo, pastangų, o svarbiausia – didelio noro.“

Aerodromas – šventa vieta

V. Veilentas prisimena, kad kunigo ir taip džiugiai pasveikinimą jaunimui skraidinusio lakūno kelias prasidėjo dar vaikystėje. Augo jis prie senojo Panevėžio aerodromo, iš kurio dabar jau nebegali kilti lėktuvai. „Aerodromas – šventa vieta. Iš čia kylama į dangų. Skraidymas ir kunigystė vienas kitam neprieštarauja – tik papildo, – teigia dvasininkas. – Taigi, net ir aerodrome Dievas prabyla į žmogaus širdį.“

Su mielu noru sutikęs pasitarnauti LJD dalyviams ruošiant staigmeną ir paklaustas, koks yra jo santykis su jaunimu, dvasininkas šypsodamas atsako: „Kai nematau savęs veidrodyje, prisiskiriu jaunimui. O paskui – truputėlį susigėstu. Ką reikėtų daryt? Gal kokią kepurę užsidėti?..“ Šventėje kunigas ir lakūnas jaunimui tiesiog linkėjo suprasti, kad Bažnyčia yra kelrodis, kuris padeda nepasiklysti ir rodo geriausią kelią.

Turi daugybę pomėgių

Kun. V. Veilentas – žmogus, apdovanotas gausybe talentų. Be pomėgio valdyti lėktuvą jis turi dar daugybę kitų užsiėmimų, kurie taip pat yra reikalingi jo kasdienėje veikloje. Nemažai metų kunigas dirbo Vatikano radijuje redaktoriumi ir vyriausiuoju direktoriumi, redagavo žurnalą „Katalikų pasaulis“.

V. Veilentas įrodo, kad klausant savo širdies ir Dievo balso, prabylančio į žmogų net ant pilko ir kieto asfalto, galima atrasti tai, kas svarbiausia gyvenime, – savo tikrąjį pašaukimą, kurį žmogus yra pakviestas įvykdyti šioje žemėje.

Kalbino Rūta Jurkšaitė