Žiūrėdami į pasaulį, ypač į savo ekonomikos reikalus, daugelis vokiečių seka Izraelio politiko Simono Pereso patarimu, pagal kurį pesimizmas tiesiog neapsimoka. Matyt, Lietuvoje tokia nuostata nerastų labai palankios dirvos. O gal kaip tik reiktų stengtis ją įdiegti?

Vokiečiai džiaugiasi, kad pagal naujausią ataskaitą ir toliau auga jų ekonomika. Štai Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ rašė, jog „metų pradžioje šio skaičiaus niekas nebūtų laikęs įmanomu. Vokietijos ūkis, pagal svarbiausiųjų ekonomikos institutų vertinimus, auga tris su puse procento per metus. Tuomi beveik visiškai išlyginta ta duobė, kuri krizei ištikus atsivėrė 2009-aisiasis.

Ir net jeigu prognozės 2011-iesiems vėl silpnėlesnės, jos vis tiek nepaprastai pozityvios. Čia geros žinios darbo rinkai, nes specialistų paklausa – didelė, o bedarbių skaičius, atrodo, vėl nusmuks žemiau trijų milijonų“.

Žinoma, laikraščio nuomone, yra ir dėmelių: „Toliau lemiamos reikšmės turės eksportas, kurio plėtra dėl silpnesnės Jungtinių Amerikos Valstijų konjunktūros, dėl ūkio, ypač statybų sektoriaus atvėsimo reiškinių Kinijoje ir dėl netikrumų pačios Europos Sąjungos erdvėje atsidūrė po klaustuko ženklu“.

Pasak Kotbuso dienraščio „Lausitzer Rundschau“, „Vokietijos ekonomikos tyrėjai skelbdami prognozes jau ne vieną kartą, liaudiškai tariant, pramovė. Jie dažnai augimą įvertina per optimistiškai.

Šitaip pasižiūrėjus jų tik ką paskelbta rudens ataskaita – tikrai ypatinga. Kilstelėti per trumpą laiką savo pačių prognozę net dviem pilnais procentais – tokio dalyko suvienytoje Vokietijoje dar nebuvo. Su šitokia paklaida galima geriausiai sugyventi“, – neslepia džiaugsmo Kotbuso laikraštis.

Tačiau Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ įspėja, kad ekonomistų ataskaitos „negalima imti už tikrą pinigą“. Laikraštis priduria, kad šitokiais žodžiais jis   nereiškia „pagarbos ekonomistams stoką, net ir nereiškia abejonių tyrėjų profesionalumu. Juk jie visada turi skaičiuoti dabartinių   duomenų pagrindu.

Jie negali žinoti, kas darysis su energijos ir žaliavų kainomis ateityje, kaip iš tiesų keisis valiutų kursai, ar Kinijos nekilnojamojo turto rinka išsilaikys.

Ar galėtų tyrėjai daugiau padaryti, kad apsaugotų mus nuo per didelių lūkesčių? Teoriškai: taip. Jie galėtų aiškiai pasakyti, kad tų dviejų procentų augimo, kuriuos jie prognozuoja 2011-iesiems, jokiu būdu nereikia suprasti pažodžiui ir kad dėl minėtų nežinomųjų tais dviem procentais jie turi omenyje tik intervalą tarp vieno procento ir trijų.

Tyrėjai taip ir pasakė, bet, deja, ne spaudos konferencijoje, o tik savo ataskaitos išnašoje. Kodėl toks svarbaus fakto lyg ir nutylėjimas? Ogi dėl to, kad tyrėjai nori politikoje ir žiniasklaidoje būti gerbiami, ir kas gi jais domėtųsi, jeigu jie atvirai pripažintų, kad jų prognozė visada gali būti tik apytikrė?“, – teigia Pietų Vokietijos laikraštis.  

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Klemensas Kindermannas rašo, kad „2010-ieji yra ypatingi metai. 2009-aisiais Vokietijos vidaus produktas sumažėjo 5 procentus. Net jeigu šiais metais pasieksime tris su puse procento augimą, tai reikš, kad mes vis dar esame žemesniame lygyje, negu buvome prieš krizę.

Šviesiai tiesiai kalbant, Vokietija atsigauna, tačiau dar toli gražu nepalikome krizės praeityje. Todėl ir įtikina griežtas ekonomikos tyrėjų reikalavimas jau dabar rengtis blogesniems laikams, jau dabar pradėti naikinti skolas, kurias krizė mums užvertė. Vokietijos skolų kalnas siekia beveik vieną milijardą ir devynis dešimtadalius milijardo eurų. Tai išties neįsivaizduojama. Tai suma, kurios jokia gerovės valstybė negali prileisti, jos nesumažinus.

Bet tai galima padaryti. Jokio pinigų mėtymo per langą. Jokių nereikalingų geradarysčių niekam! Tik taupyti ir tinkamai panaudoti dabartinį ūkio atsigavimą. Tai turėtų būti įmanoma, jeigu nepritrūks pasitikėjimo sėkme.

Pesimizmas – tai laiko eikvojimas“, – baigia savo straipsnį Vokietijos radijo apžvalgininkas Klemensas Kindermannas, primindamas Izraelio politiko Simono Pereso posakį, kurį dabar, esą, pasisavinę ir vokiečiai.

Šiaurės Vokietijoje leidžiamas dienraštis „Welt“ rašo, jog „labai mažai rinkėjų dėkoja vyriausybei, kad skaičiai tokie geri. O Žalieji prie ūkio atkutimo niekaip neprisidėjo“.  

Roitlingeno dienraštis „Reutlinger General-Anzeiger“ apibendrindamas rašo, kad „mes smukome giliau nei kitos ekonomikos, užtat mes ir greičiau už kitas atsigauname. Šito poslinkio priežastis ta, kad Vokietija dar turi stiprią pramonę. Mes esame vienintelė didelė Europos Sąjungos šalis, kuri praėjusiais metais išlaikė tą pačią pramonės dalį savo bendrajame vidaus produkte.

Dabar svarbu išvengti klaidų. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, apie kurį dažnai šnekama, neturėtų iš tiesų virsti stabdžiu ekonomikos augimui. Geras ūkis ir priešiškumas svetimšaliams tiesiog nesutaikomi“, – rašo Roitlingeno laikraštis, kviesdamas Vokietiją nesipriešinti specialistų ir kvalifikuotų darbininkų iš užsienio įsileidimui.