„TED.com“ – interneto svetainė, kurioje pristatomos įvairių sričių profesionalų novatoriškiausios idėjos. Šią vasarą tinklalapio auditorija pasiekė 290 mln. lankytojų. Kiekvienais metais „TED.com“ skelbia prizą, kurio laimėtojas gauna ne tik 100 tūkst. dolerių premiją, bet ir „vieną norą pasauliui pakeisti“. Tai reiškia – „TED.com“ komanda įsipareigoja visais būdais padėti išpildyti prizininko sumanymą.

2008 m. „TED Prize“ laimėtoju tapo Deivas Egersas (Dave Eggers), kuris TED bendruomenės prašė užmegzti asmenišką ir kūrybingą ryšį su vietos mokyklomis. 2009 metų nugalėtojas buvo maisto gaminimo namuose mados įkvėpėjas Jamie Oliveris. Šiais metais garsiojo TED prizas atiteko menininkui.

Laimėtojas – tiesiog JR save vadinantis anoniminis fotografas veikia kiek netradiciškai. Jis kuria didžiulio formato fotografijas aktualiomis socialinėmis temomis ir eksponuoja jas pasaulio gatvėse. „Jo kūryboje susilieja menas ir veiksmas; jis kalba apie laisvę, identitetą ir ribas“, – sakoma prizo steigėjų pranešime. Pabrėžiama ir tai, kad išlikdamas anonimiškas ir savarankiškas (veikiantis be institucijų ir miestų valdžios žinios), šis menininkas kūrybos procese glaudžiai bendradarbiauja su tų vietovių gyventojų bendruomenėmis. Koks bus didysis JR projektas, prie kurio prisidėti bus kviečiami visi „TED.com“ žiūrovai, bus paskelbta kitų metų pavasarį.

Vilniuje šiuo metu galima apžiūrėti net dviejų jaunų menininkų, konkursų nugalėtojų parodas.

„Titanike“ rodoma Andriaus Zakarausko tapybos paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“. Andrius Zakarauskas (g. 1982) – jaunas tapytojas, praėjusiais metais laimėjęs konkursą „Jaunojo tapytojo prizas 2009“. Šis laimėjimas nieko pernelyg nenustebino – tapytojas jau iki konkurso buvo gerai žinomas Lietuvos žiūrovams, dailėtyrininkams ir kuratoriams. Savo darbus rodė ir prestižinėse meno mugėse ir galerijose užsienyje.

Andrius Zakarauskas, paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“

Šiandienėje parodoje eksponuojami didelio formato paveikslai. Tai – figūrinė tapyba, kurios herojai dažniausiai yra menininko autoportretai. Žmogaus figūra čia neturi pabrėžtino svorio. Ji svarbi tiek, kiek potėpis, konstrukcinė detalė, peizažo dalis. A. Zakarauskas iš žiūrovo (ir savęs) visada tikisi pastangų mąstyti. Žvelgiant į šioje parodoje eksponuojamus paveikslus svarbu nepamiršti, kad čia sprendžiami būtent peizažo klausimai. Kas yra tapyba? Kas – tapytojas? Kas sudaro peizažą: tai tiesiog dažnai ant drobės, potėpiai, kompozicijos, emociniai impulsai?

Andrius Zakarauskas, paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“

Savito santūraus kolorito, tapybiškų potėpių ir intriguojančių siužetų paveikslai turi „savo balsą“. Tai – labiau logiška, konstruojama nei emocionali tapyba. Joje – šiandieninio tapytojo klausimai tapybos istorijai, žiūrovui ir, svarbiausia – pačiam sau kaip tapytojui. Tokie klausimai nebūna paprasti, iš čia – kūrinių įtampa, kartais pereinanti į irzlumą. Tai perteikiama tiek tapybinėmis priemonėmis (koloritu, potėpiu, kompozicija), tiek naratyvu – herojaus egzistencijos peizažuose momentais.

Andrius Zakarauskas, paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“

Galerijoje „Kairė dešinė“ – Šarūno Surblio paroda „Švytuoklės principu“. Šarūnas Surblys (g. 1988) – jaunas grafikas, puikiai vertinamas dėstytojų. Praeitais metais jis tapo kasmetinio grafikos konkurso „Estampas 2009“ nugalėtoju. Viena iš prizo sudedamųjų dalių – galimybė surengti personalinę parodą galerijoje. Parodoje rodomas konkursą laimėjęs kūrinys „Švytuoklės principas“ bei keli panašiu metu sukurti estampai. Eksponuojami ir visai nauji, šią vasarą sukurti kūriniai. Bendra ekspozicija – saikinga ir estetiška. Jaunas menininkas puikiai susitvarkė su erdve bei kūrinių atrinkimu.

Šarūnas Surblys, „Švytuoklės principas“

Parodoje įdomu stebėti, kaip apgalvotai eksperimentuojama ir atrandama. Pavyzdžiui, viename estampe pasirodęs supynių (judėjimo) fragmentas, galiausiai išraišką rado animuotoje grafikoje, kur 4 sekundžių besisukančią švytuoklę vaizduojantį filmuką sudaro 52 klišės. Kita kryptimi juda šios vasaros ciklas, skirtas močiutei. Čia svarbiausia – piešinys (stiprus piešinys – vienas stipriausių Š. Surblio bruožų) ir asmeninis santykis su žmogumi. Po kiekvienu piešiniu – močiutės ištarta frazė: „Kaip gerai pasėdėti fotely ir nieko negalvoti“ ar „Oi, kaip jis mane pasendino. O norėtųsi gražesnei būti. O kepurėlė per balta.“

Šarūnas Surblys, „Oi, kaip jis mane pasendino...“

Kadangi parodos autorius dar net nebaigė bakalauro studijų VDA – eksperimentuoti ir aiškintis, kas jam yra įdomu ir svarbu kūryboje – pats laikas. Džiugu, kad pernelyg nesilaikoma už kūrinio-laureato koncepcijos ir formato bei išmėginamos kitos kryptys. Žiūrovams kartais daug įdomiau stebėti eksperimentus (jei šie turi vidinės argumentacijos) nei tobulai „atkaltus“ menininkų judesius.

Andrius Zakarauskas, „Peizažo nutapymo būdų tapyba“, VDA „Titanikas“ (antrame aukšte), Maironio g. 3, iki lapkričio 20 dienos.

Šarūnas Surblys, „Švytuoklės principu“, galerija „Kairė dešinė“, Latako g. 3, iki lapkričio 6 dienos.