Eureka!“ – sušuko Archimedas, kai suprato padaręs reikšmingą atradimą. „Eureka”, – sakome mes, atradę dar vieną išskirtinį knygynėlį Vilniuje.

Tęsdami straipsnių ciklą apie netradicinius Vilniaus knygynus, „Bernardinai.lt“ jūsų dėmesiui siūlo pokalbį su knygyno „Eureka“ (S. Daukanto a. 2 / Universiteto g. 10) įkūrėja ir savininke Eurika Stogevičiene.

Kaip ir kada kilo knygyno idėja?

Mes įsikūrėme prieš šešerius metus. Prieš tai aš ilgai dirbau knygyne „Akademinė knyga”, esančiame visai netoliese, bet norėjau būti savarankiška ir nepriklausoma. Visada svajojau apie mažą knygynėlį, kuriame galėtume ne tik pardavinėti knygas, bet ir įkurti mažą kultūros oazę, kur žmonės jaustųsi gerai, galėtų ilgai sėdėti ant sofutės, vartyti knygas, kur su draugais galėtume išgerti kavos ar arbatos. Svajojome ir apie smagius vakarėlius, poetų sambrūzdžius – įvairius smagius dalykus. Norėjome ne tik parduoti knygas, bet į savo veiklą įtraukti ir knygų autorius.

Knygyno „Eureka“ įkūrėja ir savininkė Eurika Stogevičiene

O kokia knygyno pavadinimo gimimo istorija?

Prieš atidarant knygyną galvojau, kad sunkiausias dalykas bus pasiskolinti pinigų, nes kuriant uždarąją akcinę bendrovę reikia turėti 10 000 litų pradinį įnašą. Pasirodo, klydau – pinigų paskolino draugai. O štai sugalvoti knygyno pavadinimą buvo nežmoniškai sunku. Pamenu, buvome prisigalvoję įvairiausių variantų, pavyzdžiui – „Literatūrinė dešra”. Tačiau kadangi parduodame akademinę literatūrą, tikriausiai būtų keista išrašyti, pavyzdžiui, teisininkams sąskaitą su knygyno pavadinimu „Literatūrinė dešra“.

Tuomet, kai galvojome pavadinimą, bendravome su poetu Rolandu Rastausku, ir jis iškart pasiūlė knygyną pavadinti „Eureka“. Pavadinimas dera ir akademiniam knygynui, ir asocijuojasi su mano vardu. Taigi Rolandas Rastauskas yra mūsų knygyno krikštatėvis.

Kaip knygyno iškaba tapo Knygiažmogiu – iš kartono padaryta žaisminga figūra?

Ilgą laiką mums nesisekė su lauko reklamomis. Vieną buvo padarę mūsų draugai, bet ją nupūtė vėjas, ir tada buvome apskritai be iškabos. O šią vasarą į Lietuvą atvažiavo vienas vaikinas, kuris Amerikoje studijuoja dizainą. Jam labai patiko mūsų knygynas, ir jis pasisiūlė padaryti iškabą. Dabar ji itin traukia akį – vasarą sulaukėme daug lankytojų, nors iki tol užeidavo labai mažai žmonių, nes tiesiog nežinodavo, kad čia įsikūręs knygynas. Aišku, yra tikslinė publika, kuri pas mus lankosi nuolat, bet Knygiažmogio dėka dabar užeina tikrai daugiau žmonių. Reklamos galia didelė.

Galėtumėte apibūdinti tipinį klientą?

Į pokalbį įsitraukia Eurikos dukra Ieva, knygyne padedanti pardavinėti knygas.

Tipinis klientas – studentas arba dėstytojas iš Filosofijos fakulteto. Arba šiaip filosofas, kuriam tiesiog ant kaktos parašyta, kad jis filosofas. Kodėl filosofai? Dėl ganėtinai buitinės priežasties – nes Filosofijos fakultetas arčiausiai. Bet juos traukia ir knygos, ir poezijos aura (juokiasi).

Kaip atsirenkate knygas, skirtas pardavimui?

Esame nusistatę griežtus kriterijus: neužsakome vaikiškų knygų, populiariosios ir lengvo pasiskaitymo literatūros, detektyvų, meilės romanų. Dirbame su visomis universitetinėmis leidyklomis, nes pretenduojame į akademinį klientą, šio pobūdžio knygos knygyne ir dominuoja, iš jų gyvename. O poezijos, grožinės literatūros lentynos skirtos tiesiog smagiam pasibuvimui, kad lankytojai galėtų išsirinkti ką nors artima širdžiai, nebūtinai tik profesiniam tobulėjimui.

Specializuotis akademinėje literatūroje nusprendėme dėl pragmatinio tikslo – kad galėtume išgyventi, nes turėti knygyną tik „smagumui“ praktiškai neįmanoma. Dirbame su įvairiomis institucijomis, bibliotekomis ir bandome joms siūlyti naujausius akademinius leidinius.

Intensyviai dirbame ir su Vakarų bei Rusijos leidyklomis. Galime iš jų užsakyti bet kurią pasaulyje išleistą knygą – ne visada pavyksta ją gauti, bet galiu sakyti, kad 95 procentais pavyksta.

Žvelgiant iš komercinės pusės, knygyną turėti apsimoka?

Kol nebuvo krizės, gyvenome labai gerai, bet atėjus sunkmečiui viskas pasikeitė. Buvo abejonių, ar pavyks išsilaikyti. Dabar jau vėl galėčiau sakyti, jog viskas bus gerai.

Apskritai aš manau, kad jei turi savo verslą reikia šiek tiek pelno skirti menams, kultūrai, socialiniams projektams, vaikų namams ar kažkam panašaus. Mes savo ruožtu nusprendėme inicijuoti kultūrinius projektus ir jaunosios kartos poetus pristatyti Lietuvai bei pasauliui, skleisti lietuvišką poeziją, padėti Lietuvos kūrėjams pasiekti įvairius skaitytojus. Vykdėme projektus Berlyne, Sankt Peterburge, Punske, Seinuose, įvairiuose Lietuvos miestuose. Esame įkūrę neformalią organizaciją „Eiliuotas arbatos puodelis“ – tai klajojantis projektas, kurio metu su oranžiniu knygyno autobusiuku važinėjame po Lietuvą ir pasaulį.

Taigi turite nemažai „užknygyninės“ veiklos?

Tikrai turime. Nors ir pardavinėjame knygas – o tai yra labai tauru, įdomu ir gražu – vis tiek užsiimame komercine veikla, kuri pati savaime neatneša didelio malonumo, tik kad pati prekė yra smagi. Bet smagu daryti ir kai ką daugiau.

Dažnai organizuojame parodas universitetuose. Štai praėjusią savaitę ISM Vadybos ir ekonomikos universitete atidarėme inovacijų ir verslumo knygų parodą. Kadangi knygyno patalpos mažos, jose organizuoti parodas nelabai pavyksta, nors dabar čia surengta kino ir fotografijų knygų paroda. Be to, žmonės ne visada turi laiko užeiti, todėl stengiamės kryptingai vežti knygas į įvairias institucijas, pasitariame su dėstytojais, bibliotekininkais, kas jiems yra aktualiausia, ir tada savaitę ar dvi ten eksponuojame knygas.

Galbūt yra planų plėstis?

Tikrai ne. Mūsų svajonė buvo turėti mažą knygynėlį, ir mes tikrai nesiplėsime.

Ką jūsų pačios gyvenime reiškia knyga? Gal įvardytumėte mėgstamiausią ar nemėgstamiausią knygą?

Skaitau įvairias knygas. Kartais, kai labai pavargstu ir norisi pailsinti protą, renkuosi detektyvus, nors jų knygyno lentynose neturime. Labai mėgstu leidyklos „Kitos knygos“ knygas ir tuos autorius, kuriuos jie pirmą kartą išvertė į lietuvių kalbą ir pristatė Lietuvai – tai mano itin mėgstamas Charlesą Bukowskį, Richardą Brautiganą. Iš kitų leidyklų autorių patinka Miloradas Pavičius. Šiuos autorius mėgsta visi, skaitantys šiek tiek įdomesnę verstinę literatūrą.

Lietuvių literatūroje pirmenybę teikiu poetams, su kuriais draugaujame – Antanui Šimkui, Benediktui Januševičiui, Aušrai Kaziliūnaitei, Donatui Petrošiui. Jų kartos grupė labai ryškiai atėjo į poeziją. Su jaunesniais poetais kol kas neužmezgėme bendravimo, bet apie juos girdėjome ir jais žavimės.

Pastebėjau, kad daugelis knygų jūsų knygyne stovi po vieną lentynoje. Susidaro tarsi namų arba bibliotekos aplinkos įvaizdis. Ar nesunku pirkėjams susirasti norimą knygą?

Iš tiesų taip ir yra. Neturime vietos, kad galėtume išdėlioti daug egzempliorių. Todėl knygas krauname visur – viršuje ant lentynų, ant žemės, apatinėse lentynose. Pirkėjams tikrai sunku susirasti knygą, todėl Ieva dabar yra įvedusi griežtą sistemą ir nebeleidžia mums dėti knygų bet kur. Kai kurių tematikų knygos sudėtos pagal autorius, bet yra sričių, pavyzdžiui, medicinos, teisės, kur knygas dedame pagal temą.

Populiaresnės akademinės ar grožinės knygos?

Ieva. Akademinės. Grožinių knygų parduodame daugiau prieš Kalėdas, bet žmonės jų turbūt labiau ieško didžiuosiuose knygynuose, kur grožinės literatūros daugiausia.

Kaip vertinate leidybos ir knygų prekybos srityje susidariusią monopoliją?

Iš tiesų monopolija egzistuoja. Todėl man atrodo labai gerai, kad šalia didžiųjų knygynų kaip atsvara veikia ir maži knygynėliai, kurie turi šiek tiek kitokį asortimentą ir kitokį bendravimo su pirkėjais stilių. Atėjęs į mažą knygyną, gali rasti kokių nors senesnių, užsilikusių knygų, kurių didieji centrai nebeturi, ilgiau pabūti, pabendrauti, pasijusti kaip namie. Tačiau didžiųjų knygynų tikriausiai irgi reikia, jie egzistuoja visame pasaulyje.

Šiandien būti kitokiam darosi madinga. Ar nebijote, kad netradicinių knygynų daugės, ir jūs nebebūsite išskirtiniai?

Visai nebijau, tegu tik steigiasi, ir kuo daugiau. Smagu, kad žmonės išdrįsta kai ką daryti kitaip, nesvarbu, jog dabar gal išties tai madinga. Tegu pajaučia, kaip viskas yra iš tikrųjų – iš vienos pusės, sunku, nes esi atsakingas už viską, ką darai, rizikuoji, bet kartu patiri ir malonumą.

Sunkiau ar lengviau būti sau pačiam vadovu?

Man lengviau. Tačiau sunku tai, kad vakare užrakinus knygyną jis tavęs nepaleidžia. Galvoji apie jį savaitgalį, per atostogas, negali atsipalaiduoti. Bet man tai patinka. Nieko nekeisčiau ir negrįžčiau į praeitį.

Kokiame knygyne jums pačiai malonu lankytis?

Man patinka „Akademinė knyga”, nors aš jame nebedirbu. Visada jausiu sentimentų kolegoms, aplinkai ir aurai – ten irgi labai smagu būti. Be to, šiame knygyne parduodamos geros ir įdomios knygos.

Jaunimui patinka lankytis Rūdninkų knygyne. Didžiuosiuose knygynuose lankausi labai retai. Užsuku, kai dukrai reikia mokyklinių knygų ar pratybų, prieš Kalėdas, kai reikia nupirkti knygų mamoms ir tetoms. O šiaip mums ir čia gerai, turim visko, ko reikia.

Teko skaityti mintį, kad rašytojai kuria žmonėms, o ne puošia namus, todėl knyga neturėtų būti interjero detalė. Ką apie tai manote?

Manau, tai priklauso nuo žmogaus. Geriau namus puošti knygomis, o ne kokiomis nors gipsinėmis skulptūromis. Tačiau jei žmogus knygomis tik puošia namus, bet jų neskaito, tai liūdna.

O ar jūsų namuose didelė biblioteka?

Labai didelė. Pagaliau įsigijau lentynas, kuriose dedu knygas, bet namuose knygų yra ir ant žemės, ir rūsyje, dėžėse. Per mažas butas (juokiasi).

Neseniai grįžote iš Frankfurto knygų mugės. Kokie įspūdžiai? Ar pastebimas elektroninių knygų įsigalėjimas?

Daug šnekama apie elektroninę leidybą, bet popierinės knygos išnykimo tikrai nepastebėjau. Mažėja popierinių knygų tiražai, bet įvairovė išlieka didžiulė, milžiniški paviljonai su įvairių šalių knygomis. Nežinau, ar elektroninei knygai pavyks išstumti popierinę. Kažkurią dalį popierinių knygų rinkos elektroninė knyga paverš, bet visiškai neatims. Vis tiek žmonės visada norės jausti tą skaitymo malonumą liečiant knygą, užuodžiant jos kvapą. Tikiuosi, popierinės knygos išliks.

Ieva. Frankfurto knygų mugė labai skiriasi nuo Vilniaus knygų mugės pirmiausia savo dydžiu. Mes lankėmės tik viename iš aštuonių paviljonų, kuriame savo knygas pristatė tarptautinės, daugiausia akademinės, leidyklos. Šiame paviljone knygos net neparduodamos, o skirtos supažindinti knygų prekybininkus ar leidėjus. Taigi mes su elektroninėmis knygomis nesusidūrėme, bet nežinia, kokia situacija buvo kituose mugės paviljonuose.

Parengė Ieva Vaitkevičiūtė