Tęsiame arkivyskupo Gianfranco Ravasi, biblisto ir teologo, pristatomų maldų ciklą. Šiandien – malda, parašyta žymaus dailininko Vincento Van Gogo. 

Kaip niekad anksčiau pastaraisiais metais dailininkas Vincentas Van Gogas (1853-1890) sulaukė susidomėjimo bangos, bet ne vien dėl savo tapybos darbų. Ir šįkart mes atsigręžiame į jį dėl netikėtos priežasties. Žurnalas "Letture" 1995 m. spalį išspausdino ilgą ir nuoširdžią maldą, kurią parašė vienu metu Belgijos provincijoje pamokslavęs menininkas ir nusiuntė savo broliui Teo. Broliui, kuris nepritarė dailininko pasirinkimui tapti pamokslininku, Vincentas parašė "dviejų vaikų maldą, kurią jie dažnai kartodavo, dviejų brolių maldą, kurie ilgai gyveno kartu tėvų namų palėpės kambarėlyje".

Galime pacituoti tik ištrauką šios ilgos maldos, tikros mistinės giesmės, sukurtos menininko, dailėje sukėlusio spalvų revoliuciją, tačiau kurio būtis buvo paženklinta beribės kančios:

Mūsų laukimo priežastie,
mūsų sužalotų širdžių guodėjau,
Jėzau, mūsų padėkos giesmės
šlovina tavo švytinčią didybę.
Nutarei nusileisti iš dangaus
ant ištvirkusios žemės,
kad atpirktum skolą,
slegiančią mūsų nerimstančias širdis.
Tavo meilėje - visas mūsų gyvenimas,
esi mūsų brangiausias turtas.
Taip, tavo kryžius mums suteikė
džiaugsmą, kuris niekuomet nesibaigs.
Esame artimi tau,
Jėzau, Gelbėtojau, Tėvo Sūnau,
mūsų širdys ir mūsų lūpos
gieda nesibaigiančias šlovinimo giesmes
Tavo sostui.

Palaipsniui malda virsta meditacija ir kontempliacija, ją papildo psalmių citatos, o užgęsta ji taip:

Viešpatie, nepalik mūsų nepalaiminęs:
Tėve, į tavo rankas patikime
mūsų dvasią ir mūsų širdį.
padėk mums krikščionims
būti visuomet liūdnais ir visuomet laimingais. Amen.

Pagal Gianfranco Ravasi knygos „Preghiere. L'ateo e il credente davanti a Dio“ (Mondadori, 2000 Milano) ištrauką parengė D. Žemaitytė

Bernardinai.lt