Pasakysiu tiesiai, - jei kam nors kyla noras paspekuliuoti nitratų klausimu, tai daryti Lietuvoje kol kas nėra sunku. Ypač dėl ekologiškų maisto produktų. Kodėl?

Šį kartą pabandysiu atsakyti trumpai, nes plačiau jau čia svetainėje (www.organic.lt) buvo aiškinta bent tris kartus.

Ekologinė gamyba nuo ne ekologinės skiriasi iš esmės, nes ekologinėje gamyboje yra visiškai uždrausta naudoti dirbtinus sintetinius pesticidus ir dirbtines sintetines trąšas. Visiškai uždrausta naudoti GMO. O maisto tvarkymo įmonėse taip pat visiškai uždrausta naudoti dirbtines sintetines medžiagas.

Ir tai daug kas gerai žino.

Tačiau retas žino, kad ekologinėje gamyboje taip pat yra būtina pamaitinti dirvožemį, o per jį augalą. Kad yra būtina apsaugoti augalą nuo ligų ir kenkėjų. Tai yra būtina daryti (kitaip būtų ne ekologinė, bet natūrinė gamyba).Tačiau tai turi būti daroma alternatyviomis priemonėmis.

O kai kalbame apie nitratus, - tai šiuo klausimu ir padaroma labai šiurkščių klaidų.

Pasakysiu tiesiai: dėl nitratų kiekio tiek ekologinėje gamyboje,tiek ekologiškiškiems maisto produktams, tiek ne ekologinėje gamyboje, ne ekologiškiems maisto produktams - reikalavimai yra vienodi. Tik kažkas Lietuvos žmones bando įtikinti, kad šie reikalavimai yra skirtingi.Toks žmogus tiesiog sako netiesą, meluoja.

Mielieji, reikalavimai dėl nitratų kiekio produktuose nėra skirtingi. Nes ekologinėje gamyboje yra būtina naudoti taip pat azoto trąšas (tik, kaip čia jau minėjau,- ne dirbtines sintetines, bet natūralias: auginant sėjomainoje ankštines kultūras, naudojant kompostą).

O azotas - yra nitratų tėvas.

Kitas klausimas, kad ekologinėje gamyboje yra ribojamas azoto kiekis dirvožemyje, - jis neturi viršyti 170 kg/ha. O tai ir užtikrina, kad ekologinėje gamyboje, ekologiškuose maisto produktuose nitratai neviršys normos.

O štai čia dar kartą priminsiu leistinas nitratų normas maiste (kaip minėjau, jos vienodos ir ekologiškame ir neekologiškame maisto produkte):

Morkoms, burokėliams, bulvėms ir ropėms Europos Sąjungoje nėra nustatytų nitratų normų.

Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, nitratų normos yra nustatytos tik špinatams (2500-3000 mg/kg, priklausomai nuo auginimo termino), šviežioms salotoms (2500-4500 mg/kg, priklausomai nuo auginimo termino ir būdo), gūžinėms salotoms (2000-2500 mg/kg, priklausomai nuo auginimo būdo), kūdikių maistui bei kūdikių ir mažų vaikų maistui skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams (200 mg/kg).

Leistina paros suvartojimo norma (PPN) yra 3,65 mg NO3 /kg kūno svorio. Ji buvo nustatyta remiantis Maisto produktų mokslinio komiteto (SCF) nuomone dėl nitratų ir nitritų, pareikšta 1995-09-22. Nuomonę 2002 metais patvirtino bendra Jungtinių tautų (FAO) maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) ekspertų taryba. Vėliau Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinė grupė dėl teršalų maisto grandinėje (CONTAM grupė) negavo jokių naujų duomenų, kurių pagrindu reikėtų keisti šią nustatytą PPN.

Net nenaudojant mineralinių azotinių trąšų, daržovėse bus aptinkami nedideli nitratų kiekiai. Kiekvienoje dirvoje jie susidaro mineralizuojantis dirvos organinei medžiagai, todėl augdamos daržovės juos pasiima ir kaupia.

Kai kalbame apei ekologiškus produktus, ypač ekologiškas daržoves, jokiu būdu negalvokime, kad juose nėra nitratų. Taip, yra. Tik ekologinėje gamyboje jų nėra tiek, kad kenktų žmogui. Problema - jei ši norma yra viršijama. Atskira kalba apie kūdikius, juos maitinančias motinas, mažus vaikus, senelius ar ligonius.

Tad 80 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną su maistu ir vandeniu, pavyzdžiui, galima gauti ne daugiau kaip 400 mg šių azoto junginių. Pavyzdžiui, 100 g pieniškų dešrelių gali būti apie 8 mg nitritų, rūkytos dešros -apie 5 mg, fermentinio sūrio - apie 4 mg. Didžiąją dalį nitratų gauname valgydami daržoves: 100 g burokėlių gali būti apie 100 mg nitratų, ridikėlių - apie 60 mg, salotų lapų - apie 50 mg, ankstyvųjų morkų - apie 40 mg.

Nitratai daugiausia kaupiasi, kaip jau minėjau, vandenyje. Todėl, jei kalbame apie nitratų pavojų - jis labiausiai tikėtinas geriamajame vandenyje. Ypač iš sodybose esančių šachtinių šulinių. Vaikams vandenyje nitratų negali būti daugiau nei 10 mg/litre. Suaugusiesiems, išskyrus kūdikius maitinančias motinas, - ne daugiau kaip 50 mg/litre. Tuomet nitratai yra labai pavojingi sveikatai, o kūdikiams - ir gyvybei.

Antra vieta, kur kaupiasi nitratai - daržovės. Bet ekologiškose daržovėse nitratų kiekis niekuomet jų valgytojui nesudarys problemų. Nes ekologinėje gamyboje, kaip minėjau, yra griežtai ribojamas azoto kiekis. Manau, kad žmogus valgydamas ekologiškas daržoves niekuomet neviršys nitratų leistinos normos, kuri buvo paminėta anksčiau. Atvirkščiai, ekologiškų daržovių bei vaisių žmogui reikia valgyti bent 5 kartus per dieną.

Tad kodėl azoto junginiai - nitratai yra pavojingi žmogui. Ypač vartojant vandenį, kur susidaro reali grėsmė viršyti nitratų saugią žmogui normą.

Žala akivaizdi ir įrodyta.
Nitratai ir nitritai kraujyje esantį hemoglobiną paverčia methemoglobinu, todėl organizmas gauna mažiau deguonies. Apsinuodijus nitratais ar nitritais, ima trūkti oro, pamėlynuoja oda, nuo didesnio jų kiekio vaikus ištinka mirtis. Be to, patekę į žarnyną, tulžies ir šlapimo pūslę, šie dariniai jungiasi su baltymų apykaitos produktais ir sudaro druskas (nitrozaminus), galinčias sukelti vėžį.

O dabar prašau susipažinti su pačia nitratų žmogui problematika.

Štai ką apie nitratus rašė a.a. Kamelija Kadziauskienė. Cituoju:

„Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.

Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas.

Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio.

Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o kartu ir nitritams, padidėja.

Be to, įrodyta, kad nitratai organizme gali virsti nitritais ir jungtis su antriniais bei tretiniais aminais, esančiais maisto produktuose, sudarydami toksiškas organizmui medžiagas - kancerogeninius nitrozo aminus.”

Šiandien yra nemažai pripainiota, kai kalbama apie nitratus.

Tačiau, jei plačiajai visuomenei kažkas bando pristatyti klausimą apie nitratus, prieš tai žmones nesupažindinti su tuo, kas čia pasakyta aukščiau, - manau, yra nesąžininga. Dar labiau nesąžininga, jei sakoma tik dalis tiesos ir ne iki galo.

Šiuo klausimu, esame ne kartą įsitikinę, mūsų žmonės yra tamsūs. Ir ne tik neišsilavinę žmonės. Deja, ir tie, kurie turėtų apie tai aiškinti žmonėms.

Liūdna ir gaila dėl to. Jei žmogus nežino to, kas čia trumpai pasakyta, o patyrėme, kad nežino (net dalis medikų, mokslininkų), - tai yra terpė jais manipuliuoti, gąsdinant žmones ne ten, kur reikia gąsdinti, - tuo gal pridengiant tuos, kurie mus nuolat jau antras dešimtmetis iš tiesų nuodija.

P.S.

Dažniausios klaidos, kai kalbama nitratų klausimu yra šios:

Pasakoma, kad ekologiškas maisto produktas turi būti be nitratų. Atseit tuo skiriasi nuo neekologiško maisto produkto. Iš tiesų skiriasi ne tuo, o tuo, kad ekologiško maisto produkto kilmėje nėra dirbtinų sintetinių pesticidų, dirbtinių sintetinių trąšų, GMO. O ekologiško maisto gamyboje nenaudojama atitinkamai dirbtinės sintetinės medžiagos.

Tiek ekologinėje gamyboje, tiek neekologinėje azotas (nitratų tėvas) yra naudojamas. Tačiau griežtai yra ribojama jo norma, - negali jo būti daugiau kaip 170 kg/ha. Tačiau ekologinėje gamyboje draudžiama jį naudoti dirbtinės sintetinės kilmės (t.y. dirvožemis, o per jį augalas azotu yra pamaitinamas, sėjomainoje naudojant ankštines kultūras, taip pat naudojant kompostą).

Antra. Ne kartą esu pastebėjęs, kokiais metodais yra manipuliuojama kalbant nitratų tema.

Pirmiausia pasakoma netiesa, kad ekologiškas maisto produktas – tai produktas be nitratų (atseit tai pagrindinis ekologiško maisto produkto skiriamasis ženklas). Kartais net tai nesakoma, nutylima, - pasinaudojant tuo, kad tokia nuomonė Lietuvoje yra labai gaji (nuo to laiko, kai prieš 1990 m. Lietuvoje buvo labai galingai dar LTSR Agropromo ištransliuota klaidinga akcija del nitratų daržovėse. Tik čia nereikia painioti su tuomet taip pat labai galinga, labai reikalinga ir ilgalaike Agropromo akcija dėl geriamojo vandens kokybės kaime, t.y. dėl užteršto geriamojo vandens nitratais kaimo šachtiniuose šuliniuose).

Dar kas yra negerai daroma, kai kalbama apie nitratus.Nitratų klausimo aiškinimui, kaip pastebiu, pasitelkiami žmonės, kurie yra garsūs savo srityje, tačiau nėra nitratų klausimo žinovai (dažnai klaidingai manoma, kad, pavyzdžiui, mokslininkas ar profesorius, juo labiau medikas ar žaliasis yra žinovas visais klausimais).

Žmonėmis labai lengva manipuliuoti, nes yra gajus tas stereotipas, kad ekologiško maisto produkto skiriamasis ženklas ir yra nitratai, t.y. kad ekologiškas maisto produktas tik tuo ir skiriasi nuo ne ekologiško, kad jame nėra nitratų. Tai, kaip minėjau, netiesa.

Kartu reikia pasakyti, kad nedarant technologinių klaidų visoje ekologiško maisto gamybos kilmėje, nesant kažkokių gamtinių nukrypimų vegetacijos laikotarpiu, - tų nitratų maisto produktuose praktiškai ir nebūna. Taip pat ir neekologiškuose maisto produktuose – taip pat. Arba būna mažai. Kai maistas yra ruošiamas kūdikiui, yra rekomendacijos, kurių griežtai turi laikytis kūdikio tėvai (salotos paprastai yra pamirkomos vandenyje, agurkų galiukai būtinai nupjaunami ir pan.). Ypač svarbu tikrinti geriamąjį vandenį, kuris duodamas gerti kūdikiui, ar kuris naudojamas kūdikio maisto gamyboje (nitratų negali būti daugiau nei 10 mg/litre). O esu matęs, kai būna ir 200 ir 300 mg/litre (turiu omenyje kaimo šachtinius šulinius).

Almonas Gutkauskas, Tatulos programa