Gerai būtų, kad nuomonėmis apie eglutes ir kitus tik judviem žinomus reikalus keistumėtės privačiai bendraudami, nes čia jos atrodo per daug familiarios.

vasari, atsiprašau, bet negaliu diskutuoti jūsų reikalu, nes man jis yra menamas. Tačiau kodėl būtinai tai turėtų būti kiaulystė, juk jūs pats ką tik patikinot, kad visi negailestingai klysta. Geriau pasimelskime. Kai žmogus didelę auditoriją pasiekia, jam verčiau pavesti ir savo liežuvį Dievui, kad kuo mažiau nušnekėtų.

Dėl to ir gyvenam aukštyn kojom, o meldžiamės: Viešpatie, pastatyk mus ant kojų, tenušvinta mums Veidas Tavasis - ir mes išgelbėti būsim! Bet niekas nesikeičia, nes meldžiasi tik lūpos.

Mano akyse Jėzus nurungia bet kokį psichologą. Man neapsakomai tinka Jo širdies mokslas. Ir aš juo vadovausiuos. Jis mano širdį gaivina ir guodžia amžinybės Viltimi. Jis yra mano Viešpats ir aš Juo kliaujuos. O visokios ten marmalionės tik suvelia žmonių santykius, iškreipdamos ir padarydamos neaiškiais elementarius dalykus.

Jėzus vakar sakė: 'Jums sakys: 'Štai jis čia! Štai ten!' – Neikite ir nebėkite paskui juos!'

O mylimasis Viešpaties mokinys šiandien paantrina: 'Kas tik peržengia ribas ir nesilaiko Kristaus mokslo, neturi Dievo. Kas laikosi mokslo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.'

Jeigu Jėzus liepia nevadinti netikrų tėvų tėvais, tai žino, kad visa, kas netikra - kyla iš sugadintos prigimties? O atstatytas pirmavaizdis trokšta tikro gyvenimo? Kodėl vis tariamės gudresni už Jėzų? Gal dalyvavome Jam kuriant Visatą?

skalsu,

:) kiek 'drasa' sutaupė vietos, tiek 'išu' užėmė - gal toks buvo Aukščiausiojo sumanymas?

Kad tik tokios bėdos būtų po saule, gyventume kaip danguje.

Antruoju gi klausimu, niekas didikų vaikus auginančių nė neketino tėvais vadinti, o auklėtojais, guvernantais :o) ir pan., taipogi kūminėlių, bočių ir kitų giminių augintiniai tėvais nelaikė. Nebent kas apsimesdavo ar prigaudavo mažių koks sugyventinis, kaip dabar reikėtų sakyti - dvasinis tėvas (or motina). O tačiau šiandien bando tuo gražiai įtikinti ir visai nemažius ir be jokio pagrindo taipgi Eglutė. Bando pernešti šią netikusią madą iš už vienuolynų sienų į pasaulio periferiją. Bet ačiū Dievui, kad jos gana storos. Nors šiaip man Eglutė patinka. Netgi labai. Drąsi, žavi, rafinuota. Žodžiu - ne pėsčia. Yra ko lietuviškoms moterims - gana pilkoms pelytėms - iš jos pasimokyti. Ir ne tik lietuviškoms:) Tikro moteriškumo, kurį, kaip esu iš šono pastebėjusi, kai kurie vyrai, būtent tokį - tikrą - sunkiai iškenčia. Netgi dvasininkai:) Su derama piktdžiuga, kad moterys niekad nebus kunigėmis. Visiškai pamiršdami, kad svarbiausia - širdies kunigystė. Jėzus juk negimė levitų luome, nes ne išorė ar tradicija puošia žmogų, ne tik moterį, o gera ir nesugadinta širdis. Nors kartais gali būti ji ir gerokai išmaknojusi visokias nesąmones, pvz., kaip Augustino:)

Romai

Žodis 'išu' reiškia tą patį, ką ir 'iš'. Pagal analogiją su 'už' ir 'užu'. Manau, kad savo gimtosios kalbos nesugadinau :) nenorėjau dviejų šnypščiančių garsų greta, ir su "išu" išėjo sklandžiau :)))

Į pokalbio temą.

Pirma, man atrodo, kad ir antropologijos žinovė neturėtų aklai remtis vien tiktai Biblija ir teigti, kad žmogus - toks YYYpatingas Dievo kūrinys, kur su gyvūnija nieko bendro neturi. Mano manymu, žmonės taip pat yra ir patinai, patelės bei jaunikliai. Jei to sluoksnio nebūtų, žmogui būtų daug lengviau gyventi, mažiau požeminių srovių jį iš kojų verstų... kurias kultūrink nekultūrinęs, jos vis tiek laukinės/instinktyvios/gyvūniškos lieka.

Antra, mano manymu, kūniško/genetinio ryšio vaiko su motina ir tėvu sureikšminimas yra kultūros reiškinys. Gal jis vyrui padeda nepabėgti nuo savo vaiko, tai ir gerai. Kad gali teoriškai būti daug įtėvių, o gimdytojų tik du vieninteliai - man ne argumentas. Vaikui reikia globos ir ugdymo, ir visose tautose jį užaugina kažkokie suaugę, bet nebūtinai motina ir tėvas. Ir Europoje didikų vaikus ne tėvai augindavo, ir Žemaitijoje vaikai dar ne per seniausiai buvo kūminėlių, bočių ir kitų giminių augintiniai, nors tėvai gyvų gyviausi gyvendavo čia pat ar gretimam kaime.