Lapkričio 4 d. vidudienį, po laidotuvių šv. Mišių, Kaune atsisveikinta su vyskupu emeritu, tituliniu Amajos vyskupu, bažnytinės teisės daktaru Romualdu Krikščiūnu.

Pas Viešpatį, eidamas 81-uosius metus, vyskupas Romualdas Krikščiūnas iškeliavo lapkričio 2 d. ryte ir buvo pašarvotas paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Kaune gimęs, užaugęs, čia mokslus baigęs, 1954 m. kunigu, o 1969 m vyskupu arkikatedroje bazilikoje įšventintas ganytojas, baigęs žemiškąją kelionę, dalyvaujant gausiam būriui vyskupų, kunigų, seminaristų, tikinčiųjų, amžinojo poilsio atgulė prie mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, kurioje dirbo pirmąjį savo kunigiškosios tarnystės dešimtmetį.

Atsisveikinimas prasidėjo malda už mirusįjį vyskupą Romualdą Krikščiūną prašant Viešpaties gailestingumo laidotuvių šv. Mišiose. Jų aukoti prie altoriaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje atėjo gausi dvasininkų procesija. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Gardino vyskupas Aleksandras Kaškievičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, taip pat apie 90 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Pamokslą pasakė Panevėžio vyskupijos, kurios apaštališkuoju administratoriumi 1973–1983 m. buvo vysk. R. Krikščiūnas, ganytojas J. Kauneckas. Jis priminė labai skaudų Lietuvos Bažnyčiai, itin sudėtingą ir didelių išbandymų ypač kunigams bei vyskupams atnešusį sovietmetį, kuriuo ir buvo pašauktas tarnauti velionis vysk. R. Krikščiūnas. Išsimokslinęs, Vatikano II Susirinkime dalyvavęs ganytojas, pasak pamokslininko, kaip ir kiti to meto dvasininkai, turėjo spręsti skaudžiausią tarnystės dilemą – kaip vykdyti Bažnyčios skiriamą pareigą rūpintis žmonių tikėjimu, jei to daryti nebuvo leidžiama valdžios ir netgi baudžiama. Dėl šio rūpesčio savo ganomaisiais, pasak vysk. J. Kaunecko, šimtai dvasininkų Lietuvoje nuėjo lagerių, kankinimų ir net mirties kelią.

Pamoksle raginta dėkoti Dievui už tai, kad ir sunkiais laikais rasdavosi daug Dievui ištikimų kunigų, kurie rinkdavosi šį kelią ir kunigystę ir laikydavo ją vertą savo gyvenimo. Vysk. J. Kauneckas priminė vysk. R. Krikščiūno pirmtako Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko mintį „apie vyskupo pareigos kryžių“, visais laikais reikalingą tikinčiųjų maldos ir palaikymo, ragindamas melstis ir už sunkiai, greičiausiai nuo skaudžių išbandymų savo kelyje sirgusį vyskupą Romualdą, ir už visus kunigus bei pašaukimus į kunigystę.

Pasibaigus Eucharistijos liturgijai, laidotuvių maldai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Visų Šventųjų litaniją giedojusiai gausiai dvasininkų ir tikinčiųjų procesijai karstą su palaikais atlydėjus prie kapo duobės mažosios Kristaus Prisikėlimo šventoriuje jautrų atsisveikinimo žodį tarė Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis.

Šis drauge su vyskupu Romualdu 1950–1954 m. Kauno kunigų seminarijoje mokęsis ganytojas (kaip sakė, iš susirinkusių studijuoti tada 19-os klierikų greit beliko 17) priminė abiejų bendramokslių dramatišką studijų metą, kai labai aršiai siautėjo komunistinė valdžia. 75 – toks tuomet studijavusių seminaristų skaičius netikėtai buvo sumažintas iki 35, o ir tie patys gyvenę, kaip vėliau pripažino abu po studijų susirgusius draugus gydę medikai, antisanitarinėmis sąlygomis – po keturis 16 kv. metrų kambarėlyje. Betgi, pasak kalbėjusio vysk. J. Tunaičio, „esame laimingi, dėkojame Dievui, kad mus drauge su vysk. R. Krikščiūnu tais sunkiais laikais pašaukė“.

„Dieve, kokia graži kunigystė ir kiek joje daug gero žmonėms galima padaryti“, – sakė vysk. J. Tunaitis, apgailestaudamas tik dėl vieno, kad dabar tebetarnaus tik aštuoni likę šio kurso draugai, ir atsisveikindamas su brangiu pas Viešpatį iškeliavusiu bendramoksliu vyskupu Romualdu.

Už dalyvavimą, maldas ir palydėjimą, už rūpinimąsi vysk. R. Krikščiūnu jo sveikatos ir ligos dienomis visiems nuoširdų ačiū tarė vysk. J. Kauneckas.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba