Evaldo Butkevičiaus nuotrauka © Kauno diena

Prasidėjus aukštojo mokslo reformai, universitetai ir kolegijos buvo skatinamos jungtis. Vienas pirmųjų ir ryškiausių jungimosi pavyzdžių – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, į kurį susijungė Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

„Bernardinai.lt“ pateikia pokalbį su buvusiu Kauno medicinos universiteto rektoriumi, laikinai einančiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas profesoriumi Remigijumi Žaliūnu. Su rektoriumi kalbėtasi apie Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykstančias reformas, apie jungimosi naudą ir kylančius sunkumus.

Prasidėjus studijų reformai, pradėta kalbėti apie universitetų stiprinimą, juos sujungiant. Kokios priežastys privertė jungtis Lietuvos veterinarijos akademiją ir Kauno medicinos universitetą?

Pagrindinis poreikis – kurti išskirtinį aukštos kokybės biomedicinos srities universitetinį išsilavinimą teikiantį, žinomą, konkurencingą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje universitetą, kuriame būtų sudarytos sąlygos dar glaudžiau integruoti studijas, mokslą ir praktiką, didinti tarptautiškumą. Abiejų institucijų bendruomenės puikiai suvokė šiuos poreikius. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos  glaudžias dabarties ir istorines sąsajas bei studijų programų pagrindus, mokslo krypčių bendrybes, galimybę racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius, turimą ir naujai Slėnių, nacionalinių kompleksinių bei integracinių programų kuriamą infrastruktūrą taip pat reikėtų įvardyti kaip svarbias susijungimo priežastis.

Atrodo, jog jungimuisi rengtasi jau anksčiau, nes veiksmai vyko labai operatyviai – greitai. Kada kilo mintis sujungti aukštąsias mokyklas?

Pati idėja jungti universitetus kilo jau prieš 10–15 metų. Tuomet netgi buvo svarstoma galimybė sujungti visas šešias Kaune esančias universitetines aukštąsias mokyklas į vieną. Dauguma susitarimų, planuotų konsorciumų pagrindu, anuomet taip ir liko neįgyvendinti. Naujas mokslo ir studijų įstatymas suteikė tokiam jungimuisi teisinį pagrindą, todėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos bendruomenės Mokslo ir studijų įstatymo numatytais terminais ir sąlygomis, savanoriškai sutarus, reorganizuojamos jungimo būdu, pariteto pagrindais į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. 

Ar įstatymų bazė garantuoja sklandų jungimosi procesą? Galbūt matote galimų patobulinimų?

Įstatymų bazė užtikrina sujungimo įgyvendinimą numatytais terminais. Šie procesai techniškai nesudėtingai valdomi, tačiau yra ir kitų veiksnių. Kai įgyvendinimo tempai per spartūs, integracijos procesai suteikia įtampos, nerimo universiteto bendruomenei. Kyla sunkumų universiteto struktūroms ir įvairioms tarnyboms dėl papildomo darbo, psichologinės pokyčio atmosferos, skirtingos darbo metodikos ir kt. Sunkumai susiję dar ir su tuo, kad neturėjome pakankamai laiko diskutuoti, sprendžiant įvairias problemas. Kita vertus, didžiuojamės palyginti sklandžiu, akademiškai bei operatyviai vykstančiu integraciniu procesu.

Panašaus profilio universitetas – Lietuvos kūno kultūros akademija. Viename interviu esate minėjęs, jog kvietėte jungtis ir jį. Stojamieji parodė, kad šiai akademijai prasideda sunkūs laikai. Kaip manote, ar jungimasis būtų išgelbėjęs nuo to?

Lietuvos veterinarijos akademija bei Kauno medicinos universitetas prasmingai ir logiškai papildė vienas kitą. Lietuvos kūno kultūros akademija būtų dar labiau sustiprinusi šią sąjungą, tačiau jos bendruomenė tam dar nebuvo pasirengusi. Diskusija prasidėjo tarp šių trijų mokslo institucijų, tačiau toliau plėtoti šią idėją likome dviese. Neabejoju, kad universitetui, jeigu jis nori išlikti ir įsitvirtinti šiuolaikiniame pasaulyje kaip lygiateisis ir gerbiamas Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendrijos narys, būtina pamiršti smulkėjimo, izoliavimosi ir kitas panašias tendencijas. Taip pat neabejoju, jog ateityje papildomas valstybės finansavimas bus teikiamas tik tiems universitetams, kurie noriai geba diegti naujoves, reformas ir teikti aukšto lygio studijas bei mokslą, kitas su jų veikla susijusias paslaugas. Vengdamas itin kategoriškų pareiškimų, tiesiog išsakau pagrįstas abejones mažų, aiškios ilgalaikės vizijos neturinčių, siauros specializacijos universitetų išlikimo galimybėmis artimiausioje ateityje.

Galutinai jungimasis, šaltiniuose teigiama, bus baigtas iki 2011 m. pabaigos. Kokie darbai jau atlikti?

Jau baigtas universiteto valdymo organų sudarymas. Darbą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba bei senatas, baigta šešių mokslo institutų integracija, sėkmingai tęsia darbą septyni fakultetai ir universiteto ligoninė Kauno klinikos. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. turi būti išrinktas rektorius, o iki 2011 m. pabaigos turime iš biudžetinės įstaigos tapti viešąja.

Kokie procesai vyksta šiuo metu? Koks klausimas aktualiausias dabar?

Panaudojant sukauptą patirtį, kompetenciją, atsižvelgiant į naujus poreikius, siekiant išskirtinumo ir tarptautiškumo, optimizuojama esama studijų ir mokslo bei klinikinės praktikos sistema, todėl artimiausiu metu ypač svarbios sritys bus universiteto organizacinių struktūrų bei valdymo, finansavimo, personalo, akademinės veiklos autonomijos plėtotė ir puoselėjimas. Be abejo, svarbu racionaliai panaudoti išteklius bei esamą ir naujai kuriamą infrastruktūrą, įsisavinant Slėnių, nacionalinių kompleksinių programų lėšas.

Ką dar reikės padaryti ateityje?

Siekiame būti labiau išskirtiniai, žinomi, konkurencingi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pagrindinis mūsų siekis didinti patrauklumą per studijų ir mokslo, teikiamų paslaugų kokybės bei kompetencijos būtinybę.

Galbūt susiduriate su kokiais nors sunkumais? Kokiais?

Daug sunkumų kelia nekonceptualūs klausimai. Skirtingų bendruomenių nariams reikia daugiau laiko pažinti vieniems kitus, nekalbant jau apie techniškuosius dalykus: žmogiškųjų išteklių, finansų valdymą, skirtingų sistemų suvienodinimą, turto įvertinimą bei registravimą, istorinio paveldo išsaugojimą bei naujo kūrimą ir kt. Šiuos didelius ir sudėtingus darbus reikia atlikti per įstatymų numatytus terminus, o laiko tam turime išties nedaug.

Ar jau pastebite jungimosi naudą?

Universitetui atsiveria naujų galimybių, kuriant naujas studijų ir mokslo programas, plečiant tarptautiškumą, teikiamas paslaugas, valdymą, intelektualiąja organizacine bei finansine prasmėmis. Optimizavimo ir racionalaus žmogiškųjų bei struktūrinių išteklių naudojimo teikiamos galimybės akivaizdžios. Neabejotina, jog universitetas bus patrauklesnis ir stipresnis.

Kokios lėšos jus pasieks?

Mus pasiekia Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kurios teikiamos per integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, arba vadinamųjų Slėnių, plėtros programas. Per artimiausius dvejus trejus metus siekdami atnaujinti bei gerinti infrastruktūrą turėsime panaudoti apie 130 mln. litų. Esame vieni iš universiteto ligoninės steigėjų, todėl papildomos lėšos mus pasiekia ir per Sveikatos sektoriaus programas. Minėtos lėšos, be abejonės, susijusios su naujo universiteto kūrimu, nes be papildomų investicijų pritraukimo toks mokslo ir studijų įstaigų jungimas netektų daug prasmės.

Jungiant universitetus vyksta daug pertvarkų. Jos – puiki galimybė įvesti naujovių. Galbūt esate numatę valdymo – administracinių pertvarkų?

Prieš pradėdamos kurti naują universitetą, abiejų aukštųjų mokyklų (universitetų) bendruomenės susitarė dėl kelių principinių kūrimo sąlygų. Pirmiausia dėl universiteto pavadinimo, taip pat dėl to, jog, nepriklausomai nuo besijungiančių organizacijų dydžio, naująją organizaciją kursime pariteto principu, stengsimės maksimaliai išlaikyti istorinį paveldą, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitete išliko dvi akademijos – Medicinos akademija ir Veterinarijos akademija be juridinio asmens statuso. Įkurtos dvi naujos administracinės pareigybės, atsisakius kai kurių kitų – tai akademijų kancleriai. Besidubliuojančios administracinės struktūros (jų buvo per 20) reorganizavimo procese sujungiamos į naujas naujo universiteto struktūras. Dirba bendri valdymo organai ir administraciniai padaliniai.

Esate minėjęs, jog po susijungimo atsiras daugiau galimybių plėtoti tarptautiškumą, priimti daugiau studentų. Kodėl?

Neabejotinai esame lyderiai pagal užsienio studentų priėmimą. Šiais metais universiteto mastu priėmėme daugiau kaip 15 procentų užsieniečių studentų, iš viso – 99 pirmakursius. 23 iš jų studijuoti atvyko iš Ispanijos, 20 – iš Izraelio, 14 – iš Švedijos, 8 – iš Pietų Korėjos, 6 – iš Lenkijos. Pagal tarpvalstybinius susitarimus 2 studentai atvyko iš Kubos, 2 – iš Azerbaidžano. Šiuo metu universitete studijuoja 434 užsieniečiai. Susijungimas ir jo sąlygojama infrastruktūros plėtra bei pasinaudojimas Medicinos akademijos patirtimi atveria galimybę Veterinarijos akademijai pritraukti užsienio studentus į jų siūlomas programas. Medicinos akademijai – tai galimybė plėsti infrastruktūrą ir priimti daugiau užsieniečių. Iki šiol buvome išnaudoję visas priėmimo galimybes. Šiuo metu nesame pasirengę priimti daugiau, nes reikia išlaikyti balansą tarp lietuvių studentų bei studentų iš kitų šalių. Šiuo klausimu 10 procentų būtų realus racionaliai pagrįstas santykis, priimtas bei praktikuojamas daugelyje Europos šalių. Kad išspręstume šį klausimą, galvojame apie universiteto filialų steigimą užsienyje.

Kokias naujas studijų programas rengiatės pristatyti?

Jau šį rugsėjį pristatėme naują Akušerijos bakalauro studijų programą bei magistrantūros programą Fizinė medicina ir reabilitacija Slaugos fakultete. Naujų programų kūrimo bei įgyvendinimo klausimais vyksta intensyvios diskusijos, sudarytos darbo grupės. Greta kitų rengiamės pristatyti kinologijos bakalauro, gyvūnų gerovės ir apsaugos, bioverslo vadybos,  gyvūnų išteklių valdymo bakalauro ir magistro studijų programas.

Šiuo metu ypač akcentuojamas mokslo kokybės elementas. Kokiais būdais ją užtikrinsite universitete? Kokių priemonių imsitės, norėdami sudaryti geras sąlygas mokytis, tobulėti?

Universitetas pripažįsta, jog kokybė apima visas funkcijas ir veiklą: studijų programas ir dėstymą, mokslą ir išsilavinimą, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūrą, akademinės bendruomenės kompetenciją, infrastruktūrą ir universiteto kultūrą plačiąja prasme. Šiomis veiklos kryptimis ir ketiname kelti kokybę.

Už studijų kokybę atsakomybė tenka ir patiems studentams, kurie prisideda prie studijų programų atnaujinimo, studijų aplinkos tobulinimo, skatina prasmingą pozityvų studento bei dėstytojo bendradarbiavimą, tam tikra prasme net sveiką konkurenciją. Kaip vienas iš elementų – probleminis mokymas. Jau dabar didžiuojamės pasiekimais šioje srityje. Pirmieji Lietuvoje įdiegėme šio mokymosi metodiką, pagal kurią studijos vykdomos pažangiausiuose pasaulio universitetuose. Tai buvo glaudaus bendradarbiavimo su Ženevos universitetu rezultatas. Probleminio mokymo metodika apima daugybę komponentų, kai siekiama suvokti potencialias problemas ir jas sėkmingai spręsti. Šis būdas formuoja įgūdžius, kurie būsimajam specialistui bus reikalingi ir išliks visą gyvenimą.

Susirašinėjo K. U.