Šį trečiadienį galerijoje „Kairė – dešinė“ vykusiame Laisvydės Šalčiūtės parodos atidaryme trumpai kalbėjęs jau trečią parodos atidarymą tą vakarą lankęs Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas E. Nalevaika teigė, jog ši paroda jam – tarsi tyro oro gurkšnis. Tyro oro reikia visiems – tai rodė ir neįprastai gausiai susirinkusi publika. Parodos lankytojams buvo ką veikti – paroda sudaryta iš trijų atskirų temų, lyg atskirų nedidelių ekspozicijų. Trijose galerijos salėse eksponuojami trys nauji darbų ciklai: tapybos „Giesmių giesmė“, fotografijos „Kūno apieškojimas“ ir instaliacija „Nepakankama nekaltybė“.

L. Šalčiūtė – gerai žinoma menininkė. Ji kuria grafikos technikomis, tapo, kuria objektus, instaliacijas, iliustruoja vaikiškas knygas. Neprisirišanti prie vienos technikos ir nuolat ieškanti naujų raiškos būdų autorė pati save įvardija kaip „tiesiog menininke“. Parodose dalyvauja nuo 1988 metų, šiuo metu jos kūrybinio gyvenimo aprašymą sudaro gausybė parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jau kuris laikas L. Šalčiūtė savo kūryboje nagrinėja populiariosios kultūros, moteriškos tapatybės, lyčių lygybės temas.

Menininkė Laisvydė Šalčiūtė parodos atidarymo metu

„Kūno apieškojimas“ – tai didelio formato fotografijos, kuriose nufotografuota pati menininkė. Ant įvairių jos kūno vietų užklijuoti plaukai, iš kurių formuojami trumpi tekstai. Aš tavęs nemyliu, nemirk dėl meilės, aš tavęs pasiilgau ir aš tavęs nekenčiu – tai trumpi, banalūs, kiek desperatiški tekstai, perteikiami ant moters kūno (grožis, patrauklumas, švelnumas) plaukais (atstūmimas, nešvara, nepadorus intymumas).

L. Šalčiūtė, „Kūno apieškojimas. Vengti karštos meilės poveikio“

Daugiaprasmiškos fotografijos provokuoja žiūrovą, kelia nerimą ir nesaugumo jausmą. Atidarymo metu vienas žiūrovas nuoširdžiai pageidavo, kad būtų geriausia, jog „tų plaukų“ neliktų – tuomet kūriniai būtų tikrai gražūs. Ši kiek hiperbolizuota situacija nėra anekdotinė – autorės tikslas ir buvo išprovokuoti panašias mintis. Jausminis, emocinis, ypač meilės, gyvenimas visada kiek nepatogus, skausmingas, neramus. „Negražūs“ plaukai ant gražaus moters kūno – tai prieštara tarp viešo, įprastinio kalbėjimo apie meilę ir prieštaringus jausmus ir situacijas mylint.

L. Šalčiūtė, fotografijų ciklas „Kūno apieškojimas“, ekspozicijos fragmentas

Antroje salėje rodomas tapybos darbų ciklas „Giesmių giesmė“. Šis taip pat – apie meilę, šį kartą iš pokalbio eliminuojant lytį. Paveikslai komponuojami iš Senojo testamento „Giesmių giesmės“ – pokalbio apie meilę – ir internete rastų vaizdinių, vaizduojančių viena kitą mylinčias moteris bei populiariausių per „Google“ paieškos rezultatus randamų intymumą apibūdinančių žodžių. „Meilė, intymumas neturi lyties – tai universalus jausmas,“ – teigia autorė.

L. Šalčiūtė, tapybos ciklas „Giesmių giesmė“, ekspozicijos fragmentas
L. Šalčiūtė, iš tapybos ciklo „Giesmių giesmė“

Trečiojoje salėje – instaliacija „Nepakankama nekaltybė“. Balta tuščia salė, papuošta baltais „nėriniais“. Jos gale – didelė fotografija, kurioje autorės ir jos vyro, menininko Kęstučio Grigaliūno, fotografija. Tradicinė frontali vestuvinė fotografija, kuriame visu ūgiu įamžinti du žmonės, abu vilkintys vestuvines sukneles. Tai gali būti interpretuojama ir kaip asmeninė autorės replika į daug kartų gyvenime girdėtą savo pristatymą kaip: „grafiko Kęstučio Grigaliūno žmona, taip pat grafikė, Laisvydė Šalčiūtė“. Juk priešingo varianto turbūt niekas nėra girdėjęs, tai šablonas, ištariamas net nesusimąstant, natūraliai.

L. Šalčiūtė, „Nepakankama nekaltybė“, instaliacijos fragmentas

Žvelgiant plačiau – ši instaliacija ne tik menininkės ambicijų išraiška. Kalbama apie santuoką kaip lygiavertę partnerystę. Šalimais rodomos dvi fotografijos. Menininkė suvienodino sau ir vyrui duodamus vardus (Vardas: Nepakankama, Pavardė: Nekaltybė, Nusikaltimas: Dviprasmiškumas) ir paliko skirtingus tik realius fizinio kūno skirtumus (ūgį, svorį, akių bei plaukų spalvą).

L. Šalčiūtė, „Nepakankama nekaltybė“, instaliacijos fragmentas
L. Šalčiūtė, „Nepakankama nekaltybė“, instaliacijos fragmentas

Santūri instaliacija sukuria oficialią vestuvių nuotaiką, nėra nė užuominos į karnavalą ar pokštą. Tas pats pasakytina apie visus parodoje eksponuojamus kūrinius. Autorė kalba labai rimtai, argumentuotai. Rimtis išvengė bet kokios agresijos, noro šokiruoti – ši paroda – vienas mandagiausių, pagarbiausių pokalbių, kuriuos esu girdėjusi pastaruoju metu Lietuvoje.

Kaip pabrėžė parodos kuratorė Laima Kreivytė, šie konceptualūs kūriniai, išlaiko ir estetišką vizualumą. L. Šalčiūtei ir šį kartą pavyko perteikti idėjas pasitekus vaizdinius, tekstus ir profesionalaus menininko ranką bei estetišką žvilgsnį. Dar malonu tai, kad ji nepamiršta žiūrovo ir stengiasi, kad parodoje jam būtų tiesiog... įdomu.

Laisvydė Šalčiūtė, „Intymumas“, galerija „Kairė dešinė“, Latako g. 3, iki lapkričio 27 dienos.