Kanadiečiai „DarkBlueWorld” šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais jau ne pirmą kartą koncertavo Lietuvoje, pritraukdami naujų klausytojų ir džiugindami tuos, kurie šiuos puikius muzikantus regi jau ne pirmą kartą.

„DarkBlueWorld“ – atviri ir laisvi žmonės, jų muzika neturi ribų ir eina per visas sienas. Šiais metais jie ne tik pasirodė „Vilnius Jazz” festivalyje, bet ir „paragavo” tikro lietuviško undergroundo surengdami koncertą klube „XI20“, susirinkusiems nemokamai dalijo marškinėlius bei savo naujausią albumą „The perilous beauty of madness“.

„The perilous beauty of madness” – tikras „DarkBlueWorld” perlas tiek muzikine, tiek lyrine, tiek menine ir grafine prasmėmis.

Albumo dizainas – grupės lyderės E. Fischer kūrinys, kuriame ji ne tik panaudojo savo asmeninius darbus, bet ir Francisco Goyos piešinių fragmentų. Ir turiu pasakyti, jai puikiai pavyko atspindėti albumo dvasią, dar neperklausiusi visų dainų, laikydama rankoje kompaktinę plokštelę, jau galėjau nujausti, ką rasiu viduje.

Stipriausias viso „The perilous beauty of madness” elementas – E. Fischer vokalas ir poetiniai tekstai. Elizabetha dainuoja drąsiai ir natūraliai, kartais jos balsas skamba kaip čigonės, bliuzo karalienės, kartais suspaudžia ir nepaleidžia iki ašarų, kartais ji - ispanų salsos diva, Niujorko „Soho” karalienė ar prirūkytoje salėje eiles deklamuojanti poetė. Tačiau kad ir kokį vaidmenį jos balsas perima, aišku viena – Elizabethos namai yra scena.

„DarkBlueWorld” groja profesionaliai, puikiai valdo savo instrumentus, tačiau, kas būdinga daugeliui profesionalių muzikantų, „neužsistovi“ sudėtingose partijose, neieško kuo sunkesnės technikos, kai gitara groja sudėtingą solo, būgnai suteikia lengvumo įspūdį, kas neapsunkina ausų ir maloniai skamba..

„The perilous beauty of madness” – vienuolika nuostabių kūrinių, kiekvienas savaip unikalus, kiekvienas savaip traukiantis. Nuo ryškios Tom Waits įtakos iki „The Fall” ar Virginios Wolff.

Albumo nuotaika visiškai atspindi pavadinimą „The perilous beauty of madness” (angl.: „Pavojingas beprotybės grožis”): mistika, saldi ironija, romantika ir pati keisčiausia melancholija, galvoje netelpantys garsai, jais reiškiama tikra muzikinė beprotybė atrodo patraukli ir viliojanti, o po „The perlious beauty of madness” realybė ir racionalumas tampa nuobodūs, tad belieka albumą pasileisti iš naujo ir leistis užliūliuojamiems, atsidurti tarsi teatre, tarsi fantastiniame S. Kingo romane.

Rekomenduoju visiems: Tom Waits, „The Fall” ir S. Kingo romanų gerbėjams.

1. Demimonde
2. I looked for you
3. Tracking the detectives
4. On a wire
5. The look of the draw
6. Drift away
7. Nothing's ever
8. Falling man
9. Give me a reason
10 This is war
11. Somebody

Dark Blue World „Demimonde“

Parengė Goda Raibytė