Popiežiaus kalnelis Santakos parke Kaune. KAUET nuotr.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET), svarstė lenkų skulptoriaus Cz. Dzwigajaus paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II Kauno santakos parke projektą. Skulptūrą pristatė pats autorius. Architektūrinę paminklo dalį pristatė Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis.  

Paminklo Popiežiui Kauno Santakos parke projektas. KAUET nuotr.

Esminiais klausimais KAUET nuomonė sutapo su tokio paminklo statybai prieštaraujančių ir kitų architektų, menininkų, įvairių sričių Kauno intelektualų nuomone. Ekspertų taryba pateiktam projektui nepritarė dėl netinkamos įamžinimo koncepcijos ir pasiūlė esmines rekomendacijas.

Posėdžiui vadovavo architektė Neringa Blaževičienė.

Posėdyje dalyvavo KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius,  Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno archivyskupas Sigitas Tamkevičius, kurijos kancleris Adolfas Grušas, vicemeras Algimantas Kurlavičius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyriausioji specialistė  Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyr. specialistė Loreta Janušaitienė, savivaldybės Komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Jasaitytė, Kauno ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius, skulptoriai: Robertas Antinis, Kęstutis Lanauskas, Mindaugas Jurėnas, tapytojas Gintautas Vaičys ir kt.

G. Prikockis: Prieš popiežiui Jonui Pauliui II 1993 m. atvykstant į Lietuvą kolega Stasys Pūtvis atliko vietos Kauno santakoje, kurioje buvo numatyta aukoti mišias, sutvarkymo projektą. Prieš keletą metų A. Kiaunienės parengtame  detaliajame plane vieta buvo apibrėžta kaip esamas „lankymo atminimo kalnelis“, kuriam numatomas preciziškas tvarkymo būdas.

Nuotraukose rodomas Santakos kalnelis. Siūloma skulptūros statymo vieta aktyviai santykiauja su pastatais. Kalnelis su skulptūra gali būti kartu ir altorius. Toks yra užsakovo J.E. Kauno archivyskupo pageidavimas. Veiksmas galėtų vykti šalia skulptūros. Kai sužinojome, kad skulpūra bus bronzinė, supratome, jog kyla pavojus jai vizualiai  pranykti tarp medžių lapų.  Kilo mintis apie foninę sienelę - ji  galėtų būti šviesi ir  dekoruota bareljefu. Sienelė galėtų būti ištisinė 5,5 m, atsirastų stacionari stoginė. Reikėtų ieškoti sąsajų su senaisiais laiptais, kurie turi laiko ženklų.

Siūlome kelis paminklo pastatymo variantus: pagal 1-mąjį variantą paminklas stovi be sienelės, pagal kitus – su įvairaus dydžio fonine  sienele. Pagal A pasiūlymą paminklas statomas tiesiai virš laiptų, sienelė siūloma tik už paminklo. Variantuose B ir C už paminklo  siūloma horizontali  (iki 5,6 m aukščio ) sienelė. Variantas D nuo C  skiriasi tik laiptų sutvarkymu ir tuo, kad D atveju skulptūra atitraukta nuo sienelės (iki 6,7 m aukščio). Skultūros aukštis visuose pasiūlymuose apie 3 m ir 1 m aukščio pjedestalas. Skulptoriaus variantas -  4,5 m su  pjedestalu.

Kaip aplinkos sutvarkymo elementą siūlome esamą vienuolyno sieną pratęsti už paminklo. Taip galima atsiriboti nuo gretimų teritorijų.

KLAUSIMAI

A. Karalius: Ar numatytas paminklo apšvietimas naktį? Bus šviečiama nuo žemės ar pastatomi šviečiantys stulpai?

G. Prikockis: Apšvietimas būtinas ir geriau būtų nuo žemės. Nors apšvietimas  iš apačios ne visada naudingas skulpūrai, gal geriau būtų stulpai. Kai atsiras skulptūra, šioje vietoje bus daugiau tvarkos.

A. Steponavičius: Ar buvo analizuota Santakos ateitis? Ar turime reikalą su svarbiu įvykiu?

G. Prikockis: Pagal Santakos detalųjį planą čia numatomi bendro naudojimo želdynai ir parkas, amfiteatras, paplūdimiai, šunų vedžiojimo aikštelės. Toks scenarijus nenumato per didelio aktyvumo.

L. Tuleikis: Ar užduotyje buvo numatytos paminklo vietos paieškos?

G. Prikockis: Ne, užduotis buvo konkreti. Ši vieta siejasi su popiežiumi taško principu.

L. Tuleikis: Siūloma sienelė faktūrizuota. Kokie sienelės apdailos sumanymai?

G. Prikockis: Tai užduotis naujai kūrybos erdvei. Gal baltas betonas, gal šviesus akmuo. Būtinai dailininko (ų) darbo.

N. Valatkevičius: Ar planuojate retinti medžius už paminklo?

Paminklas Popiežiui. G. Prikockio nuotr.

G. Prikockis: Šioje vietoje auga uosialapiai klevai. Manome, kad gamtos apsuptyje skulptūrai bus geriau, negu urbanizuotoje struktūroje, nors spalvų  konfliktą reikėtų prognozuoti. Manau, kad medžiai kaip fonas turėtų išlikti.

G. Balčytis: Kokia jūsų nuomonė dėl stadiono likimo, ryšium su šiais pokyčiais?

G. Prikockis: Miestiečiams būtų naudinga, jei stadionas būtų atnaujintas. Manau, kad stadionas gali likti, nes aktyvių varžybų jame beveik nevyksta.

G. Balčytis: Manau, kad, sutvarkius stadioną, jį reikėtų apšviesti.

N. Blaževičienė: Ar buvo diskutuota dėl paminklo formos, raiškos būdų?

G.Prikockis: Skulptorius buvo pirminis. Kai mus pakvietė, skulptorius jau dirbo.

G. Janulytė: Ar raudonai pažymėta teritorija turi konservacinį statusą?

G. Prikockis: Detalusis planas dar nepatvirtintas, matyt, jį galima taisyti.

J. Venckūnas: Kodėl skulptūra pasukta nugara į dienos šviesą? Ar kryptis buvo nagrinėta? Ar atsižvelgta į tai, kad bronza susilies su lapija?

G. Prikockis: Skulptūra atsukta veidu į vakarus. Rytinė šviesa paminklui nėra pati aktualiausia.

S. Tamkevičius: Jaučiuosi pagrindinis šio projekto kaltininkas. Popiežius Jonas Paulius II 1993 m. pirmą kartą istorijoje aplankė Lietuvą ir daug prisidėjo prie blogio imperijos griūties. Santakos parke popiežius aukojo mišias stovėdamas ant kalnelio. Istorinė vierta yra ten, kur jis stovėjo. Manau, kad skulptūra galėtų stovėti gamtos fone, sienelė nebūtina. Arba būtų tik kaip fonas pačiai skulptūrai, ne tokia masyvi. Galima būtų perkelti laiptus, o gal galėtų būti dveji laiptai – vieni vestų prie paminklo, kiti – prie mišių?

L. Tuleikis: Ar su kuo nors tarėtės dėl vietos?

S. Tamkevičius: Iš pradžių tik su dvasiškiais, vėliau – su architektais.

J. Kančienė: Kaip įsivaizduojate šią vietą ne pamaldų metu?

S. Tamkevičius: Šis kalnelis man – šventa vieta. Dabar ant laiptų dažnai sėdi jaunimas. Manau, kad šią vietą reikėtų geriau prižiūrėti – įrengti prožektorius ar kameras.

N. Blaževičienė: Ar seniai vyksta diskusijos šia tema?

S. Tamkevičius: Prasidėjo prieš pusantro mėnesio, gal truputį anksčiau. Svarstėme, gal reikėtų statyti paminklą tada, kai Jonas Paulius II bus paskelbtas palaimintuoju, bet nusprendėme, kad atidengti paminklą arteinančiais metais per Hanzos dienas  būtų stiprus akcentas.

G. Balčytis: Kaip vertinate stadiono likimą?

S. Tamkevičius: Šį stadioną prisimenu nuo 1955 m. Tada tai buvo seminarijos daržas. Manau, kad tai rekreacinė, o ne sporto zona. Jei ji taps aktyvaus sporto vieta, teritorija praras savo funkciją. O toks kaip dabar, manau, stadionas gali likti. Kalbant apie paminklo pasirinkimą, visada maniau, kad tai turi būti tik skulptūra.

Paminklas Popiežiui. G. Prikockio nuotr.

C. Dzwigajus: Daugumą klausimų, kuriuos dabar girdėjau, užduodavau sau pats. Buvo numatyta konkreti paminklo vieta ir tai, kad skulptūra turi būti realistiška. Todėl paminklas turi būti apžiūrimas iš visų pusių.  

O pristatytame projekte paminklo iš nugaros nematome. Turistai paminklą pasieks eidami  iš pilies griuvėsių, Pranciškonų bažnyčios, gal kurijos kiemo, tęsdami turistinį maršrutą. Tai bus atsikvėpimo vieta. Statyti skulptūrą ant kalnelio – ne pats geriausias pasirinkimas. Ji paskęs žalumoje, nors skulptūra bus masyvi. Paminklas turi sakralinį elementą, todėl svarbu, koks scenarijus numatomas stadione. Paminklui labai svarbus apšvietimas. Iš patirties žinau, kad estetizuota vieta neprovokuoja brutalių veiksmų. Dėl to ši kompozicija reikalauja pakylėjimo. Su sienele efektas būtų didesnis, bet, manau, bus per didelė invazija. Iš ekspertų tikimės gerų impulsų, kurie padės išspręsti šią problemą.  Dominantei reikalinga supanti aplinka, kad ji būtų apžiūrima iš visų pusių.

Pateiktas skulptūros modelis, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas. Visa skulptūra turėtų būti 4,5 m aukščio.

L. Tuleikis: Bronza pranyksta medžių lapijoje. Ar galima kita medžiaga?

C. Dzwigajus: Galvojau apie šviesų akmenį – galėtų būti granitas. Bet tai nebūtų labai įtaigus sprendimas. Jis taip pat susiniveliuotų su aplinka. Aš matau skulptūrą iš šios medžiagos. Jei kurčiau ją Italijoje, būtų balta. Jei pradėtume intensyviai dirbti dabar, galima būtų baigti paminklą gegužės pabaigoje.

G.Balčytis: Ar skulptūra jau baigtinė, ar autorius dar galėtų keisti skulptūros koncepciją?

C. Dzwigajus: Iš pradžių buvo 5 – 6 koncepcijos. Pirminiai pasiūlymai labai skyrėsi nuo dabartinio modelio. Tai tik kelias, kuriuo siūlau eiti. Svarbu koncepcija, ne detalės.

PASISAKYMAI

L. Tuleikis: Nepritariu šiai vietai. Šioje vietoje paminklas tampa pompastišku objektu, o Jonui Pauliui II tai nebūdinga. Jis  pasižymėjo paprastumu ir kuklumu, buvimu tarp žmonių. O čia jis stovės  išaukštintas ant pjedestalo, ryškiai atskirtas nuo žmonių. Ir pjedestalas turėtų būti labiau apibendrintas. Manau, kad šiai skulptūrai reikia kamerinės erdvės. Tik vieną paminklą popiežiui mačiau didelėje sutvarkytoje aikštėje, kiti – tarp žmonių.

Nėra lietuviškesnio popiežiaus už Joną Paulių II, todėl manau, kad jo apsilankymą Kaune įamžinti būtina.

A. Steponavičius: Man atrodo, kad laiminančio popiežiaus įvaizdis puikus. Pritariu šiai vietai, skulptūra man taip pat patinka. Gal tik nereikia tokio masyvaus fono.

J. Merkevičienė: Ekspertas Gediminas Šinkūnas prašė perduoti jo nuomonę: „Paminklas popiežiui Kaune yra labai svarbus įvykis ir reikia jį visais būdais skatinti. Pritarčiau pasiūlymui be foninių sienelių. Siūlau visomis priemonėmis padėti ir palaikyti kurijos iniciatyvą.“

R. Raslavičius: Prieš įamžinant popiežiaus Jono Pauliaus  II apsilankymo Kaune atminimą, reikėjo atlikti išsamią vietos analizę (nustatyti jos tinkamumą tokio tipo skulptūrai) ir motyvuoti skulptūrinės kompozicijos meninę išraišką bei priemones: ar tokioje erdvėje geriau tiktų bareljefas, atminimo lenta ar koplytstulpis.

Akivaizdus funkcinis parko stadiono ir besiformuojančios sakralinės atminimo vietos konfliktas. Siūlomos foninės sienos šioje vietoje visiškai nepriimtinos.

V. Merkevičius: Skulptūra tinkamesnė kamerinei urbanizuotai erdvei. Todėl architektai bando kurti foną ir apriboti didelę erdvę. Ši vieta pristatytai skulptūrai netinkama. Popiežius ten stovės vienišas ir liūdnas didelėje tuščioje erdvėje.

Tačiau įvertindamas tai, kad skulptūra kuriama konkrečiai vietai įamžinti, manau, jog ji čia gali būti. Bet reikėtų vengti atraminių sienelių, fono, pompastiškų laiptų. Turbūt monumento architektams svarbesnis uždavinys būtų sutvarkyti prieigas, takus, tereną – suformuoti aplinkinę erdvę.

A. Karalius: Manau, kad bronza tokiai skulptūrai yra tinkama medžiaga. Skulptūrai esminių pastabų neturiu. Kritikuočiau pernelyg aktyvų ir suskaidytą postamentą. Jis galėtų būti artimesnis aplinkai. Skulptūros aukštis  4,5 m – tinkamas.

Nereikėtų stengtis šiuo projektu „privatizuoti“ visos Santakos erdvės, derėtų išlaikyti erdvės demokratiją.

Adekvačiai spręsti parterio klausimą. Stadionas šalia popiežiaus yra kurioziškas. Jį galima stumti arčiau santakos ir atnaujinti. Parteris galėtų būti plastiškai, dendrologiškai pritaikytas objektui.

Vertėtų skulptūrą šiek tiek pasukti į į pietus, o foninius medžius grupuoti įkypai, kad jų frontas skendėtų šešėlyje. Numatyti naktinį apšvietimą.

Foninės sienos iš esmės nepriimtinos, nes per agresyvios, aktyvios, pompastiškos.

Vieta istoriškai fiksuota ir paminklui tinkama. Laiminantis popiežius rekreacinei erdvei suteiks patrauklų dvasinį matmenį.

J. Kančienė: Netinkama arba vieta, arba skulptūra. Didžiulėje aikštės erdvėje skulptūra atrodys menka, vieniša. Skulptūros realizmas, detalizavimas tinkamesnis kamerinei aplinkai. Juk popiežius susitikdavo su žmonėmis ir kitose vietose. Problematiškas yra ir liks aikštės sakralumo ir sporto santykis. Dėl fono, kurio mastas prilygsta 2 aukštų namui, pritariu skulptoriaus ir vyskupo nuomonei.

A. Kančas: Manau, kad ši vieta yra duotybė. Mūsų patirtis ieškant vietų paminklams statyti menka. Didelė siena už paminklo per daug pompastiška, neaišku, kaip elgtis aplinkui. Siūlau statyti paminklą su pylimu, formuoti padą, foną skulptūrai kurti iš augalų. Nemanau, kad skulptūrą reikėtų statyti ant ašies. Mišios gali vykti šalia paminklo. Norėtųsi, kad tiek pati skulptūra, tiek postamentas būtų labiau apibendrinti.

S. Juškys: Suprantamas ir gerbtinas noras įamžinti popiežiaus apsilankymą Kaune. Bet skulptūros statymas Santakoje yra labai sudėtingas dalykas. Pati Santakos erdvė buvo ir yra vieta, kurioje daugybė žmonių renkasi į įvairaus pobūdžio renginius, nebūtinai sakralinius. Jeigu būtų pasirinkta kitokia įamžinimo koncepcija, ši vieta galėtų tikti. Pasirinktas klasikinis skulptūros modelis turėtų stovėti klasikinėje urbanizuotoje, kamerinėje  aplinkoje. Nieko keista, kad paminklo architektams kyla noras urbanizuoti paminklo pastatymo vietą pasitelkus laiptus ir sieneles. Nežinoma, ar skulptorius yra pastatęs bent vieną darbą gamtoje.

N. Blaževičienė: Suprantamas dvasinės bendruomenės noras ir pastangos  dvasingumo akcentais nužymėti miesto viešąsias erdves. Skulptūros autorius gerai jaučia kontekstą ir vietos estetizavimo poreikį. Pritariu popiežiaus Jono Pauliaus II atminimo įprasminimui Santakos teritorijoje, bet kartu matau poreikį sukurti monumento lokalizavimo vietą naujomis priemonėmis: tereno zonavimu, horizontalia  grafika, nesusisiejant su esamais aplink  kalnelį statiniais.  Skulptūrai derėtų formuoti naują kontekstą ir mėginti sukurti  kamerinę, sakralizuotą erdvę, derantį su skulptūra santykį.  Nepritariu  foninių sienų formavimui. Manau, kad  skulptūra derėtų žaliame fone šioje vietoje, turinčioje antrąjį, architektūrinio silueto,  planą ir būtų teigiamas aspektas, jei vizualiai ištirptų iš tolimesnių  perspektyvų.

Paminklas Popiežiui. G. Prikockio nuotr.

G. Bernotienė: Tarp miesto ir santakos erdvės tvyro įtampa. Gal ji ir pozityvi. Skulptūrai trūksta parterio. Adekvačios vietos skulptūrai perkelti nėra, todėl uždavinį reikėtų spręsti plačiau. Siūlyčiau praplėsti pylimą ir projektuoti laiptus iš šono, vengti ašinės kompozicijos. Gal foną galėtų formuoti želdiniai, o ne betoninės sienelės. Problematiškiausia – priešakinė erdvė. Manau, kad rekreacinės paskirties zona galėtų išlikti, kitą erdvės dalį prijungus prie paminklo įtakos zonos. Pristatyto skulptūros modelio postamentą reikėtų tobulinti.

G. Balčytis: Pristatomo projekto svarba milžiniška. Sienelės už skulptūros atsiradimas nepageidautinas, nes ardo erdvę ir atskiria miestą. Bet skulptūra susilieja su fonu ir vizualiai pranyksta. Reikėtų keisti aikštyno struktūrą, priderinant jo funkciją prie būsimos situacijos, galbūt pastumti tolyn. Gal šioje vietoje galėtų atsirasti aukštas šiuolaikinis obeliskas, kuris tarnautų kaip skulptūros fonas?

L. Tuleikis: Kaune yra daug autentiškų vietų, kuriose pabuvojo popiežius. Paminklas galėtų stovėti ir ten, nebūtinai Santakoje.    

R. Antinis: Skulptūros fonas nesurastas ir nesukurtas. Ta pati problema iškilo ir statant Gedimino paminklą Vilniuje – žalių medžių fone skulptūra pranyksta. Iš nugaros ji taip pat neapžiūrima. Matysis tik siluetas. Skulptūros siluetas neryžtingas, pjedestalas nereikalingas. Siluetas turi būti įdomus ir ženkliškas iš įvairių rakursų. Siluete turėtų persipinti keli ženklai. Pristatytame skulptūros modelyje ryški horizontalė ir vertikalė – tai pozityvu. Reikia ieškoti santykio tarp sakralumo ir demokratiškumo.

L. Janušaitienė: Pasiūlymas paveldosaugos normoms neprieštarauja. Jei reikės projektą derinti, jis turės būti pristatytas miesto visuomenei. Tai labai vieša erdvė, pamėgta tiek jaunimo, tiek pagyvenusių žmonių.

Mano manymu, santykis tarp paminklo ir aplinkos netikęs. Įprasminimas gali turėti ir kitas formas. Pritariu Antiniui: svarbu siekti demokratiškumo ir sakralumo darnos.

N. Valatkevičius: Popiežius Jonas Paulius II mišias laikė būtent šioje vietoje, todėl kitose vietose įpasminti šį įvykį nėra galimybės. Pritariu tiems, kurie siūlo skulptūros aplinką formuoti dendrologinėmis priemonėmis. Esamas stadionas neatitinka jokių standartų. Sporto aikštynus galima keisti, plėsti – galėtų atsirasti teniso kortai. Reikėtų tvarkyti dangas, praėjimus ir t.t.

J. Venckūnas: Smagu, kad Kaune iškils rimta skulptūra. Tik gaila, kad labai skubama. Palaikau Tuleikio nuomonę: vieta kelia abejonių – rudenį ir žiemą čia tuščia. Pastatę tokioje atokioje vietoje vienišą paminklą, reikiamos pagarbos neparodysime. Reikėtų neskubant, atsakingai kurti tokią svarbią kompoziciją.

K. Lanauskas: Nereikia skubėti – svarbu išdiskutuoti, koks turi būti paminklas, kurioje vietoje. Kas finansuos paminklo statybą – bažnyčia ar miestas?

S. Tamkevičius: Skulptūrą finansuos kurija, tikimės, kad aplinkos sutvarkymą – savivaldybė.

M. Jurėnas: Kodėl Lietuvos menininkai nebuvo pasirinkti skulptūrai kurti?

S. Tamkevičius: Kai formavome aikštę Šiluvoje, buvo reikalinga popiežiaus skulptūra. Ieškojome autoriaus, kuris būtų susidūręs su tokio pobūdžio darbais. Taip susipažinome su profesoriumi C. Dzwigajumi. Tai ir nulėmė mūsų pasirinkimą.

N. Blaževičienė: Aš asmeniškai tikėjausi pasiūlymų ir diskusijų ir apie kitas Jono Pauliaus II atminimo įprasminimo  formas:  simbolinis altorius, stela, koplyčia ir t.t.

Apibendrinsiu ekspertų nuomones: 7 pritarė pasirinktai vietai ir skulptūrai, 6 abejojo dėl vietos ir skulptūros santykio.

Veiksmas vyksta labai sparčiai, mūsų svarstomoji tema  nauja, vieningos nuomonės nėra.  Kaip manote, ar atsižvelgiant į tai, kas čia buvo aptarta ir pasiūlyta,  reikia balsuoti dėl tolesnės šio projekto eigos?

A. Karalius: Manau, kad ekspertai turėtų pamatyti galutinį sprendimą. Mano manymu, reikėtų balsuoti: pritariama pristatytam projektui ar reikia pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į rekomendacijas.

J. Venckūnas: Motyvacija labai rimta. Gal tai galėtų būti supermodernus, šiuolaikiškas paminklas?

R. Gudienė: Gal būtų tikslinga surengti architektūrinį konkursą ?

L. Tuleikis: Manau, kad reikia tiesiog gero sprendimo.

N. Valatkevičius: Tikiu, kad Gintaras Prikockis sugebės  tokį sprendimą pasiūlyti.

J. Kančienė: Vieno žmogaus pasirinkimas visada abejotinas.

A. Kurlavičius: Galima būtų surengti  aplinkos sutvarkymo  konkursą.

A. Kančas: Nereikia jokio konkuso. Konkurso rengimas tik ištemps laiką.

N. Blaževičienė: Balsuoti siūlau dėl dviejų nuomonių:

1. Nepritarti. Prašyti pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į išsakytas pastabas.

2. Pritarti pristatytam projektui.

Kas balsuoja už 1-ą pasiūlymą nepritarti?

Balsavo: už – 9.

N. Blaževičienė: Kas už tai, kad pritartume projektui?

Niekas nebalsavo už.

N. Blaževičienė: Kas susilaikė?

Susilaikė 1 ekspertas (A.Kančas).

N. Blaževičienė: Dėkojame autoriams ir užsakovams ir laukiame patobulinto pasiūlymo. Sėkmės.

NUTARIMAS

1. Pateiktam Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo Kauno santakoje projektui (architektūrinę dalį pristato Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, skulptūrą -- prof. Czeslawas Dzwigajus) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstyti dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareiktas pastabas:

1.1. Foninės sienos už skulptūros  iš esmės nepriimtinos – per agresyvios, aktyvios, pompastiškos (9 ekspertai).

1.2. Jeigu būtų pasirinkta kitokia įamžinimo koncepcija, ši vieta galėtų tikti. Pasirinktas klasikinis skulptūros modelis turėtų stovėti klasikinėje  urbanizuotoje, kamerinėje  aplinkoje (6 ekspertai).

1.3. Vieta istoriškai fiksuota ir paminklui tinkama. Laiminantis popiežius rekreacinei erdvei suteiks patrauklų dvasinį matmenį (5 ekspertai).

1.4. Tiesiog reikia sukurti skulptūrai vietą – parterį, erdvę, tereną ir horizontalią aplinkos grafiką. Parteris galėtų būti plastiškai, dendrologiškai pritaikytas objektui (5 ekspertai).

1.5. Reikėtų motyvuoti skulptūrinės kompozicijos meninę išraišką ir priemones – gal  tokioje erdvėje geriau tiktų bareljefas, atminimo lenta,  koplytstulpis ar moderni kompozicija (4 ekspertai).

1.6. Pateiktos skulptūros pjedestalas turėtų būti labiau apibendrintas (4 ekspertai).         

1.7. Akivaizdus funkcinis parko stadiono ir formuojamos sakralinės atminimo vietos konfliktas (4 ekspertai).

1.8. Siūlome praplėsti pylimą, vengti ašinės kompozicijos. Skulptūros foną geriau formuoti dendrologinėmis priemonėmis (3 ekspertai).

1.9. Esamą stadioną galima stumti arčiau santakos ir atnaujinti (2 ekspertai).

Parengė Jūratė Merkevičienė

(Pagal KAUET 2010 11 03 protokolą) 

Kamane.lt logotipas (mažulytis)