Siūlome interviu su šveicarų vyskupu Kurtu Kochu, kuris neseniai tapo naujuoju Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos prezidentu. Palikęs šveicarų Bazelio vyskupiją, kurios vyskupu buvo 15 metų, K. Kochas perėmė pareigas iš vokiečių kilmės Walterio Kasperio, vadovavusio tarybai nuo 1999 m. Naujienų agentūrai Zenit Popiežiškosios Krikščionių vienybės tarybos vadovas pasakoja apie savo ekumeninę patirtį ir iššūkius, kurie jo laukia.

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas arkivyskupas Kurt Koch

Kaip sutikote paskyrimą tapti Popiežiškosios krikščionų vienybės tarybos prezidentu?

Man tai didelė garbė. Vienos asmeninės audiencijos vasarį metu Šventasis Tėvas išsakė pageidavimą, kad aš vadovaučiau šiai tarnybai. Man tai buvo labai džiugi žinia, nes ekumenizmas visuomet buvo gyvas mano širdyje. Savo šalyje, Šveicarijoje, gerai pažinojau daug protestantų; taip pat domiuosi Stačiatikių Bažnyčiomis.

Kokių pagrindinių iššūkių matote šioje tarnystėje?

Pirmiausia reikės gerai susipažinti su bendra panorama. Buvau šios Tarybos nariu nuo 2002 m., taip pat dalyvavau dialoge su stačiatikiais. Iš pradžių ketinu pasikalbėti su visais bendradarbiais, o lapkritį vyks pirma plenarinė asamblėja. Pirmasis iššūkis yra gerai pasiruošti šiam susirinkimui, kad susidarytume bendrą ekumenizmo situacijos vaizdą pasaulio mastu ir pamatytume, kaip plėtoti veiklą.

Kokia buvo Jūsų, kaip Bazelio vyskupo, patirtis ekumenizmo srityje?

Bažnyčios ir bažnytinės institucijos, gimusios po Reformacijos, Šveicarijoje yra ypatingas atvejis. Ekumeninis dialogas tarp katalikų ir stačiatikių yra didelis iššūkis. Turime bendrą tikėjimo pagrindą, tačiau dideli kultūriniai skirtumai, tuo tarpu su reformuotomis bažnyčiomis priešingai  – tikėjimo pagrindas yra  skirtingas, tačiau bendra yra kultūra. Siekti ekumenizmo su jais reikia kitu būdu, kas nėra visuomet lengva.

O patirtis kaip Šveicarijos Vyskupų konferencijos pirmininko?

Šveicarijos Vyskupų konferencijoje 9 metus buvau viceprezidentu ir 3 – prezidentu. Tai buvo svarbus darbas. Būnant prezidentu, žvilgsnis labiau krypo į Europos Bažnyčią, tačiau darbas vyskupijoje tęsėsi, tad reikėjo sužiūrėti ir bendrus reikalus, o viską aprėpti kartais sudėtinga.

Koks komisijos vaidmuo dialoge su žydais?

Kardinolas Kasperis daug nuveikė siekdamas pagerinti ir pagilinti dialogą tarp katalikų ir žydų religinių santykių srityje. Labai svarbu pažinti ir gilinti religinę dimensiją šiuose santykiuose. Tai pirmiausia ne politiniai, o religiniai santykiai. Šventojo Tėvo apsilankymai Kelno, Niujorko ir Romos sinagogose buvo labai svarbūs ženklai.

Kaip vertintumėte popiežiaus Benedikto XVI pastangas gerinti santykius su kitų denominacijų krikščionimis?

Manau, kad Šventasis Tėvas padarė daug. Pirmojoje savo homilijoje po išrinkimo jis atvirai parodė, kad ekumenizmo siekis yra iššūkis, ateinantis iš Jėzaus Kristaus ir kad dialogas remiasi Vatikano II Susirinkimo dokumentais. Ypač pastoracinėse kelionėse didelis dėmesys skiriamas ekumenizmui. Pvz., kelionė į Britaniją rugsėjį. Nebuvo lengva, nes situacija su anglikonais nėra paprasta. Sakoma, kad Benediktas XVI ypač siekia ekumeninio dialogo su stačiatikiais. Man tai svarbu.

Šventasis Tėvas paprašė manęs imtis šio darbo ir ką ypač pabrėžė, kad nori, jog tai būtų vyskupas, pažįstantis reformuotas bažnyčias ne tik iš knygų, bet ir iš savo patirties. Tai padeda suprasti, kaip Šventajam Tėvui rūpi protestantų Bažnyčios. Kaip profesorius, jis daug dirbo šioje srityje.

Kokie svarbiausi šių dialogų vaisiai?

Visuomet sunku matyti vaisius, nes ekumenizmo pagrindas yra dvasingumas. Žmonės negali sukurti vienybės, ji yra Šventosios Dvasios dovana. Galima pagilinti teologinį ir meilės dialogus, ypač meilės dialogą, kurį Šventasis Tėvas skatina savo susitikimų metu.

Religinės sektos. Kaip priimti šį iššūkį?

Pirmiausia Bažnyčia turi paklausti: kodėl žmonės eina į sektas? Kodėl neina pas mus? Žinau, kad Tikėjimo doktrinos kongregacija su vyskupais žengė svarbius žingsnius aptariant šią temą, ir manau, kad tai, kas gerai pradėta, gali būti tęsiama.

Pagal Zenit.org parengė Dalia Žemaitytė