Naujausias dainininkės Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ albumas „Broliai“ skiriamas 1944–1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyviams atminti – „už medžiais pavirtusius, už žemę, kurioj mes visi prasidėjom“

Albume 18 kūrinių, kurie atskleidžia ne tik žmogaus, žengiančio pasipriešinimo okupacijai keliu, būseną, bet savaip iliustruoja ir patį partizaninį sąjūdį, išgyvenusį ne tik pakilimų, bet ir skaudžių netekčių bei išdavysčių.

Pasak grupės narių, šis albumas nėra karo apologija, bet pagerbimas tų jaunų žmonių, kurie okupacijos metais po Antrojo pasaulinio karo turėjo tvirtą savo poziciją ir visomis jėgomis, iki paskutinės kulkos, priešinosi neteisybei, ištikusiai jų gimtąją šalį. Būtent todėl grupė ne perdainavo autentiškas partizanų dainas, bet sukūrė savo, laisvės kovotojų pagerbimą įprasminančias, dainas.

Albumą įkvėpė etnografų surinktos autentiškos partizaninės dainos bei partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. Nors čia skamba dvi dainos pagal autentiškus partizanių parašytus eilėraščius (Dianos Glemžaitės „Nebelauki manęs“ ir Laukinukės „Neužmerk akių“), didžioji dalis tekstų parašyta Roko Radzevičiaus, Aistės Smilgevičiūtės, poeto Rimvydo Stankevičiaus, Mildos Paškauskaitės ir Gedimino Žilio.

Anot grupės „Skylė“ lyderio, dainų bei muzikos autoriaus Roko Radzevičiaus, „poezija – tai intuityvi pastanga suprasti. Todėl šiame albume per savo kalbą ir šių dienų patirtį mėginome suvokti, kaip jautėsi po žeme besislapstantis, priešų armijos bei stribų nuolat medžiojamas žmogus, matantis savo brolių ir bendražygių mirtis bei išdavystes, bet iki galo liekantis ištikimas priesaikai – ginti savo Tėvynę.“

Albumo dramaturgija – nuo grėsmingų pirmųjų akordų, bylojančių apie okupacijos pradžią, smagios, optimistinės „Žalios dainos“, kai pats partizaninis pasipriešinimas buvo itin gyvybingas ir veržlus, antroji albumo, kaip ir paties pasipriešinimo pusė, tampa rami, labiau baladinė, iki pat tragiškos baigties ir viltingos „Priesaikos“, kuri įprasmina visą pasipriešinimo istoriją.

Pasak Roko Radzevičiaus, albume stengtasi išvengti kartojimosi ir atspindėti įvairias kasdienes situacijas ar reikšmingesnius įvykius, susijusius su partizaniniu pasipriešinimu.

Taip gimė daina „Aštuoni karžygiai“, skirta aštuoniems partizanų vadams, 1949 m. vasarį susirinkusiems Minaičių kaime, Radviliškio r., ir bunkeryje įkūrusiems Lietuvos laisvės sąjūdį. Daina „Klajūnė“ skirta pagerbti visas moteris, išėjusias į miškus ar aktyviai talkinusioms partizanams.

Daina „Paskutinė kulka“ skirta partizanui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, gyvam nepasidavusiam apsuptame bunkeryje. Dainą „Broliai aitvarai“ įkvėpė partizano Dzūko dienoraštyje perskaityta mintis apie brolius ir bendražygius, kurie buvo pasiekę tokią būseną, kad jau nebaisi jiems atrodė ir pati mirtis. Broliai, nugalėję mirtį – ši partizano mintis ir yra pagrindinis šios dainos, o ir viso albumo „Broliai“ leitmotyvas.

Pokalbis su Roku Radzevičium ir Aiste Smilgevičiūte

Gediminas Kajėnas

1. Per Brolių galvas
2. Žalia daina
3. Karingei augo
4. Pinavija
5. Kas gi paukštį nupraus?
6. Stelmužė
7. Aštuoni karžygiai
8. Klajūnė
9. Dubysa
10. Nebelauki manęs
11. Neužmerk akių
12. Minutė prieš
13. Paskutinė kulka
14. Akmenų kareiviai
15. Tėveli
16. Rauda
17. Broliai aitvarai
18. Priesaika

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ „Stelmužė“