Lapkričio 15-ąją Maskvoje areštuoti du meno grupės „Voina“ (Karas) nariai. Juos milicijos pajėgos aptiko viename Maskvos bute ir, atlikę kratą bei konfiskavę visus informacijos laikiklius, išvežė į areštinę. Už ką taip baudžiami menininkai? „Voina“ – prieštaringai vertinama gatvės meno grupuotė, rengianti skandalingas akcijas Rusijoje nuo 2007-ųjų. Teigiama, kad šiuo metu grupė turi apie 200 savarankiškai veikiančių narių. Po minėto suėmimo įkurtas oficialus grupės tinklalapis www.free-voina.org. Jame pateikiama naujausia aktuali informacija bei grupės tikslai (kurti romantišką menininko įvaizdį beširdžio komercinio konceptualaus meno kontekste, kurti ekspresyvų, nuoširdų ir sąžiningą šiuolaikinį rusišką aktualų meną, atgaivinti karnavalinę viduramžiško meno tradiciją, griauti „glamūrinę“ meno rinką, atgaivinti politinį protestuojantį meną visame pasaulyje ir pan.).

Grupės veiksmai – radikalūs, leksika – necenzūrinė, rezultatai – skandalingi. Internete daug populiarumo sulaukė šių metų akcija „Falas FSB nelaisvėje“. Grupės nariai ant pakeliamo Liteinyj tilto Sankt Peterburge žaibiškai nupiešė didžiulį falą. Kai tiltas pakilo, 65 metrų aukščio ir 27 metrų pločio vyriško lytinio organo piešinys atsistojo priešais pat Federalinės saugumo tarnybos (FST) Sankt Peterburgo valdybos rūmus. 

Rugsėjo 17 d. „Voina“ įvykdė naują akciją „Rūmų perversmas“. Jos metu buvo apversti keli milicijos automobiliai, po jais neva pariedėjus vaiko kamuoliukui. Vieno iš grupės ideologų Plucerio tinklaraštyje pateikiama tokia akcijos interpretacija: „Mes bjaurimės dviveidžiais „mentais“, kurie jau suskaldė Rusiją ir dabar dalijasi grobį. Grupė „Voina“ reikalauja kardinaliai pertvarkyti Vidaus reikalų ministeriją.“

Grupės nariai neabejojo, jog bus ieškomi, ir šį sykį informacija apie jų buvimo vietą pasiekė ir valdžią. Šiuo metu rengiamos smulkios suimtų grupės narių palaikymo akcijos, tinklaraščio skaitytojai kviečiami platinti informaciją apie grupės narių suėmimą, siųsti suimtiesiems siuntas ir rinkti pinigus advokatams.

Tai, kad pasakosiu apie grupę „Voina“, suvokiau apsilankiusi galerijoje „Arka“, kur vyko paroda, skirta Žalgirio ir Durbės mūšiams. Parodoje – darbai, pristatyti galerijos ir Kultūros ministerijos organizuotam konkursui Žalgirio ir Durbės mūšių tema. Konkursas turėjo „paskatinti kūrėjus aktualizuoti šiandienos kontekste legendines Lietuvos istorijos temas“. O įkvėpimo dalyviams dar pridėjo daugiau nei solidūs ir gausūs prizai: pagrindinei premijai skirta 20 000 Lt, dviem pirmosioms (!) – po 12 500 Lt, trims antrosioms (!!) – po 7000 Lt ir keturioms trečiosioms (!!!) – po 4000 Lt. 10 prizinių vietų ir 82 000 litų vertės prizinis fondas įkvėpė sukurti nemažai labai „įdomių“ kūrinių. Buvo iš ko pakikenti, buvo kur gūžtelėti pečiais, buvo kur tiesiog tylomis palinguoti galva. Konkurso rezultatai tikrai žadino smalsumą.

Ir štai – komisija (nariai: K. Kuizinas, D. Zovienė, S. Valiulis, E. A. Rimša, E. Vilkienė) nusprendė skirti 1 (vieną!) paskatinamąją (ne pirmą ir ne pagrindinę) premiją tik vienam kūriniui – Ugniaus Gelgudos audiovizualinei instaliacijai „Žalgiris“.

U.Gelguda, „Žalgiris“, audiovizualinė instaliacija, 2006

Šis 2006 metais sukurtas kūrinys daugiau nei dešimt kartų eksponuotas Lietuvoje ir užsienyje. Jį matė Berlynas, Maskva, Lenkija, Roterdamas, Ispanija ir Izraelis. Jau nekalbu apie bene visas pagrindines ekspozicines erdves Lietuvoje. 2007 m. „Žalgiris“ laimėjo Maskvos tarptautinio menų festivalio specialųjį prizą. Kuo įdomus šis kūrinys? Užtamsintoje salėje žiūrovas mato ant sienos kabančią didžiulę (300 x 1400 cm) projekciją. Joje – trys jaunų žmonių roko koncerte nuotraukos. Tarsi replikuodamas garsiajam J. Matejkos paveikslui, menininkas pasirinko frontalią, monumentalią kompoziciją. Nuo rėkimo ir judesio persikreipę koncerto dalyvių kūnai išties primena batalinėse scenose vaizduojamus karius. Šį vaizdą lydi garso takelis, kuriame nuolatos girdimi modifikuoti mūšio garsai – riksmai, metalo žvangesys.  

Šio kūrinio paskelbimas vieninteliu nugalėtoju – kiek tragikomiška situacija. Ir neįprastai teisingas sprendimas mūsų šalyje. Kultūros ministerija šį kartą atliko sėkmingą manevrą – apėjo iš šono (pasikvietė į komisiją skirtingų sričių ir požiūrių narius) ir laimėjo (užbaigė konkursą) be didesnių pralaimėjimų (sutaupė nemažai pinigų). Menininkai, kurie taip noriai metėsi dalyvauti konkurse akivaizdžiai neturėdami vidinio poreikio kalbėti ar apmąstyti Žalgirio ar Durbės mūšių, todėl nesugebėję sukurti paveikesnių ar bent jau prasmingų kūrinių, trauksis su priekaištais ir barniais. Turbūt lygiai taip mūšio lauką palieka pralaimėjusioji pusė.  

O tuo metu kiti vyrai kuria tekstilę. Galerijoje „Artifex“ šiuo metu rodoma paskutinioji projekto „Vyriška tekstilė“ paroda. Tradiciškai tekstilė laikoma moterišku žanru. Tačiau taip susiklostė, kad profesionalioji lietuviška tekstilė turėjo ryškių patriarchų (A. Tamošaitį, J. Balčikonį, V. Daujotą, M. Šimelį, F. Jakubauską). Šiais metais galerijoje vyko nemažai šio projekto parodų, pristačiusių tiek grupines, tiek personalines parodas. Pastaroji, paskutinė šiais metais paroda, skirta tekstilei plačiąja prasme. Čia rodomi kūriniai nebūtinai sukurti iš siūlų. Netekstilinėmis medžiagomis sukurti kūriniai remiasi asociacijomis ar apmąsto tekstilę kaip kruopštaus darbo ar ornamentinių raštų temą. Pavyzdžiui, N. Erminas tyrinėja raštą „ištiesinęs“ padangą.

N. Erminas, „Šalia kelio“, padangos, medis

O Marius Zavadskis eksponuoja iš pirktinių medžiaginių gėlių sukonstruotą didžiulį automatą. 

M. Zavadskis, „Viltis“, 2009

 Dauguma parodos eksponatų galėtų būti apibūdinami anglišku žodžiu „smart“, jungiančiu sąmojį, gudrumą, netikėtą mąstymą. Štai K. Inčirauskas videodarbe tekstilei būdingus ornamentus integruoja į šiuolaikinės kultūros dalimi tapusį „Super Mario“ žaidimą, o R. Praspaliausko videodarbe lygiame lygintuvo paviršiuje dailiai atsispindi dailųjį čiuožimą transliuojančio televizoriaus ekranas. 

K. Inčirauskas, „O jūs vaikai taip darykit...“, videofilmo fragmentas

Paroda žavi, lengva ir neįpareigojanti lyg pokalbis eilėje prie rytinių bandelių. Dauguma kūrinių – tarsi žavūs, nesudėtingi rebusai, kuriuos malonu spręsti, o radus atsakymą ramiai keliauti toliau. Kita vertus, parodą aplankyti rekomenduočiau tiems, kurie vis dar įsivaizduoja tekstilę kaip kilimėlių, takelių ir servetėlių rinkinį.

Paroda Šv. Jono gatvės galerijoje greičiausiai patiks vyresnio amžiaus žiūrovams. Tie, kurie augdami skaitė knygas, iliustruotas žymaus grafiko Valerijono Jucio. Paroda skirta V. Jucio 80-ies metų jubiliejui pristato kūrinius, sukurtus 1961–2010 metais. Rodomi estampai, knygų iliustracijos, ekslibrisai.

V. Jucys, iliustracija A. Griciaus knygai „Pamokslai idėjos broliams"

Gausybę nedidelio formato kūrinių vienija autoriaus braižas – „liaudiška“ – kiek šiurkščių, išraiškingų formų, „liaudiško“ humoro stilistika šiandien retai sutinkama, tačiau atrodo gerai pažįstama iš senų, kažkada vartytų knygų. Pakliuvusiems į autoriaus talento arba eksponatų gausos žabangus bus kas veikti – paroda apima visas galerijos sales. Galerijoje taip pat bus galima susipažinti su aštuoniasdešimtmečio proga išleistu albumu „Valerijonas Vytautas Jucys. Grafika“.

V. Jucys, parodos fragmentas

Na, o šiandien (penktadienį) Vilniuje yra bent dvi priežastys neskubėti po darbų namo. Atsidaro dvi galbūt įdomios parodos. Pirmoji – grafikų galerijos „Kairė-dešinė“ 15 metų gimtadienio proga surengta paroda. Galerija pakvietė grafikos centro patalpose, Latako gatvėje, dirbančius bei vietai neabejingus menininkus. Pasak spaudos pranešimo, „Parodoje namo gyventojų akimis reflektuojama šiandiena ir buvimas Latako g. 3, kur talentingų asmenybių veikla nuolatos kuria unikalią meninę aurą.“ Parodoje dalyvaus net 20 menininkų, tarp jų ir tokios žvaigždės kaip Petras Repšys, Kęstutis Grigaliūnas, Laisvydė Šalčiūtė, Birutė Zokaitytė, Eglė Kuckaitė, Gintautas Trimakas ir kiti. Parodos atidarymo šventė vyks gruodžio 3 d. (penktadienį), 18 val. Įėjimas nemokamas.

Šiuolaikinio meno centre tą pačią dieną ir tuo pat metu atsidaro visai kitokia, tačiau ne mažiau įdomi paroda „Formalizmas: ne sėkmės“. Parodos kuratoriai A. Bučas ir V. Ozarinskas surinko ne mažiau garbių dalyvių. Parodoje dalyvauja: A. Bučas, L. Jakimavičius, H. Kunčius, V. Ozarinskas, E. Parulskis, R. Rastauskas, M. Vosyliūtė. Sunku įsivaizduoti, ką rodys parodoje skirtingoms meninėms priemonėms, stiliams ir net kartoms bei charakteriams atstovaujantys menininkai. Parodą pristatančiame tekste Liudvikas Jakimavičius rašo: „Nesėkmės istorijos yra kur kas įdomesnės, paveikesnės ir labiau intriguojančios už pasisekimų, nes jų besiklausant kyla graudus užuojautos jausmas ir nesavanaudiškas noras padėti. Nevykėlių solidarumas man yra daug gražesnis už sėkmingųjų puikybę.“ Žvelgdama į dalyvių sąrašą (dauguma jų – žodžio, ne vizualiųjų menų meistrai) ir parodos pristatymą spėju, kad atidarymas ir bus įdomiausia parodos dalis. Nors vilties, kad bus įdomu, yra. Parodos atidarymas ŠMC (Vokiečių g. 2) – gruodžio 3 d. (penktadienį), spaudos konferencija – 17 val, atidarymas – 18 val. Įėjimas nemokamas.        

„Vyriška tekstilė“, galerija „Artifex“, Gaono g. 2, iki gruodžio 12 d.

V. Jucio 80-mečio jubiliejinė paroda, Šv. Jono gatvės galerija, Šv. Jono g. 11, iki gruodžio 11 d.