Gruodžio 2-oji skirta kitai, aukų skaičiumi AIDS nenusileidžiančiai blogybei – vergovei.

Šią dieną atverčiamas gėdingas prekybos vergais istorijos puslapis. Šios nežmogiškos komercijos didžiąja auka tapo Afrikos kontinentas. Spėjama, kad nuo VIII iki XIX amžiaus prekybos vergais aukomis tapo mažiausiai 24 milijonai. Prekybos keliai buvo įvairūs. Manoma, kad arabų kontroliuotos prekybos pačioje Afrikoje, taip Viduržemio jūros ir Indijos vandenyno regionuose aukomis nuo VIII iki XIX amžiaus tapo apie 12 milijonų asmenų.

Nuo XVI amžiaus buvo atidaryti nauji prekybos vergais keliai, šį kartą kontroliuojami europiečių – britų, prancūzų, olandų, danų, portugalų – kuriais vergai buvo pradėti gabenti į neseniai jų atrastus Amerikos kontinentus, į kolonijas Azijoje, kur buvo išnaudojami kolonijinės-vergovinės ekonomikos. Yra spėjimų, kad iki XIX amžiaus transatlantiniais prekybos keliais galėjo būti per prievartą išvežta iki 18 milijonų asmenų.

Į vergovę pagrobti ar parduoti asmenys sudarė, lyginant su praėjusių amžių bendru kontinento gyventojų skaičiumi, labai didelę dalį. Afrikos kontinentas neteko didžiulių žmogiškų resursų, tad ir galimybių. Vergai patyrė nesuskaičiuojamas kančias, žiaurumą, panieką ir išnaudojimą, nekalbant jau apie atskyrimą nuo šeimų ir visuomenių. Dėl rasizmo buvo laikomi „žemesnėmis“ būtybėmis.

Tik 1807 metais Didžioji Britanija uždraudė prekybą vergais, o JAV jų įvežimą. 1815 metais Vienos kongrese tuometinės Europos galybės įsipareigojo nutraukti ir uždrausti prekybą vergais. XIX amžiuje prekyba vergais buvo uždrausta beveik visur pasaulyje. Paskutinieji kraštai buvo Brazilijoje, uždraudusi vergovę 1888, ir Madagaskaras 1896 metais. Anomalija išliko Mauritanija, kurioje vergovė uždrausta tik 1981 metais. Tačiau, pasak kritikų, įvairiomis formomis toleruojama iki pat šiandienos.

Tarptautinė vergovės panaikinimo diena skirta ne tik praeities atminčiai, bet ir dabarties problemoms, nepaisant to, kad XX amžiuje pasirašyta daug susitarimų, sukurta daug tarptautinių instrumentų prieš vergovę. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių taryboje egzistuoja tokia pareigybė, kaip „Specialusis JT pranešėjas apie šiuolaikines vergovės formas“.

Šiuolaikinės vergovės formos yra įvairios. Viena iš jų yra vaikų naudojimas kariniuose konfliktuose, įvairių grupuočių narių paslaugoms, nuo maisto gaminimo iki seksualinių.

Kita nauja vergovės forma yra priverstinis darbas. Išnaudojama daug suaugusiųjų, bet taip pat daug vaikų. Daug iš jų į vergovę patenka dėl skolų. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis 5,7 milijono vaikų priverstinai dirba dėl šeimos skolų. Neretai lupikautojai be skrupulų reikalauja tokių palūkanų, kurių neįmanoma išmokėti, taip asmenis pavergiant ilgam laikui. Virš 190 milijonų vaikų dirba dėl skurdžios šeimyninės padėties.

Dar viena vergovės forma yra žmonių prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, kurios aukomis dažniausiai tampa moterys ir mergaitės. Spėjama, kad prostitucija priverstinai pasaulyje užsiima apie milijonas nepilnamečių.

Šiemetinėje JT Specialiojo pranešėjo apie šiuolaikines vergovės formas pareigas einančios Gulnara Shahinian ataskaitoje kalbama apie tą vergovės formą, kuria gali tapti darbas namuose. Darbas namuose, viena vertus, yra reikšmingas ir reikalingas. Darbo namuose pasiūla įtakoja migracijos srautus, nulėmusi didesnę moterų migraciją. Deja, dažnos situacijos, kai namų darbininkės pradedamos išnaudoti, negauna atlygio, patiria emocinę ir fizinę prievartą, atimama jų judėjimo laisvė.

Tarptautinei vergovės panaikinimo dienai skirtame renginyje Gulnara Shahinian pasakojo apie savo susitikimų patirtį: „Mačiau moterų, kurios gyvena vergovės sąlygomis nuo pat gimimo. Kalbėjau su vaikais, atiduotais tariamiems „įtėviams“, kurie juos negailestingai išnaudojo kaip namų vergus, vietoj to, kad jais rūpintųsi ir auklėtų. Pažinau migrantų darbininkų, kurių svajonė užsidirbti užsienyje, kad galėtų išlaikyt šeimas, tapo išnaudojimo ir pažeminimo košmaru“.