2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Keistuolių teatro Kalėdų dovana žiūrovams – „Pati labiausia pasaka“

2010-12-08
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Šeima ir sveikata » Vaikams 

Jau gruodžio 14, 15 d. 12 val. „Keistuolių teatras“ pakvies visus mažus ir didelius pasakų mėgėjus į naują smagų Kalėdų spektaklį „Pati labiausia pasaka“. Spektaklis skirtas visiems, kurie mielai klausosi pasakų, patys jas seka ir net tiems, kurie sako, kad pasakos jiems nepatinka, bet giliai širdyje vis tiek jas mėgsta.

Keistuolių teatras turi puikią tradiciją – kasmet mažiesiems žiūrovams Kalėdų proga padovanoja po naują dar negirdėtą ir neregėtą spektaklį. Šiemet ši graži tradicija sulaužyta nebus. Tiesa, spektaklis bus kitoks, nei įprasta – tai bus pasakų varžytuvės! Penki Keistuolių teatro aktoriai seks lietuvių liaudies pasakas ir varžysis tarpusavyje – kuri iš jų pasektų pasakų pati gražiausia, linksmiausia, baisiausia, keisčiausia... žodžiu, pati labiausia pasaka iš visų. Žinoma, klausimas nelengvas, todėl Keistuoliai pasakas ir pasakorius vertinti pasikvietė ypatingą svečią – Kalėdų Senelį!

Apie kalėdinę vaikiško spektaklio premjerą Keistuolių teatro aktoriai pradėjo galvoti dar vasarą. Tuomet jaunosios kartos Keistuolių teatro aktoriui Eimantui Bareikiui toptelėjo mintis – sukurti spektaklį, kuriame vyktų savotiškos varžybos: kas paseks pačią įdomiausią, linksmiausią, liūdniausią, stebuklingiausią pasaką. Ši idėja suintrigavo kolegas aktorius Juditą Urnikytę, Benitą Vasanauskaitę, Vytautą Leistrumą ir Dalių Skamaraką, o Vaidotas Žitkus sutiko būti grupės vadovu ir spektaklio režisieriumi. „Eimanto mintis mane „užkabino“. Pamaniau, kad tai puiki gražaus žaidimo, improvizacijos lietuviškų pasakų tema, bendro kūrybinio darbo galimybė. Tai yra labai artima Keistuolių teatro principams,“ – sako V.Žitkus.

Spektaklio kūrimas išties prasidėjo nuo klausimo: kuri lietuvių liaudies pasaka pati labiausia? Aktoriai skaitė knygas, ieškojo pasakų, kurias norėtų pasekti kolegoms ir žiūrovams. Išsirinkti nebuvo lengva. „Jei vaikui žaislų parduotuvėj lieptum išsirinkti patį labiausią žaislą, tai jis, aišku, norėtų ir vieno, ir antro, ir trečio, o jei tik galėtų, parsineštų namo visą parduotuvę. Panašiai ir su pasakomis – kuo daugiau jų skaitai, tuo labiau jas visas mėgsti...“ – sako aktorius D.Skamarakas. Galų gale juk labai daug kas priklauso ne tik nuo pačios pasakos, bet ir nuo to, kaip ją paseksi. Aktoriai tiki, kad tas azartas, su kuriuo jie vieni kitus įtikinėjo, kad būtent jų pasirinktos pasakos yra pačios gražiausios, įdomiausios ir labiausiai vertos papulti į sceną, uždegs ir į Kalėdų spektaklį susirinkusią publiką.

Scenografiją ir kostiumus spektakliui kūrusi Laura Luišaitytė prisipažino, kad jai didžiausias iššūkis ir netikėtumas buvo tas, kad teko „aprengti“ ne vieną, o iš karto kelias pasakas. „Spektaklio kūrimas buvo tikras komandinis viso kolektyvo darbas. Tai buvo labai įdomu ir produktyvu. Man patinka, kad žmonės čia kuria su dideliu noru, užkrėsdami azartu vieni kitus,“ – kūrybinio proceso įspūdžiais dalijasi scenografė.

Kalėdinio vaidinimo muzika daugiausia rūpinosi aktorius V. Leistrumas. Pasak jo, spektaklyje „Pati labiausia pasaka“ daugiausia skambės lietuvių liaudies muzika ir dainos, bet bus ir originalių, pačių aktorių sukurtų muzikinių intarpų. „Bet mes juk irgi esam ta pati liaudis... taigi, galima teigti, kad visa muzika – lietuvių liaudies,“ – apibendrina V. Leistrumas, ir priduria, kad jokių fonogramų ir muzikos įrašų nebus – aktoriai dainuos gyvai, kaip ir dera tikriems pasakoriams.

Spektaklyje „Pati labiausia pasaka“ bus pasektos įvairiausios pasakaitės: vienos gerai žinomos, kitos kai kam gal net visai negirdėtos. Ar spektaklio pabaigoje iš tiesų bus nominuota pati labiausia lietuviška pasaka? Pasak aktorių, kiekvienas sprendžia pats, kuri pasaka jam labiausiai patinka. Kas žino, gal kitą kartą vaidinant spektaklį, ta pati pasaka suskambės kitaip, o gal įsipins ir koks naujas pasakojimas? Spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrėjai yra atviri naujovėms ir improvizacijai. „Aš labai džiaugčiausi, jei pažiūrėjęs mūsų spektaklį, bent vienas vaikas parėjęs namo paprašytų mamos ar tėčio ne įjungti televizorių ir „multikus“, o paskaityti ar pasekti lietuvių liaudies pasaką,“ – sako spektaklio režisierius V.Žitkus. Atskleisti lietuviškų pasakų grožį, parodyti, kokios jos įdomios ir puikios – štai ko norėtų Keistuolių teatro aktoriai, įsimylėję pasakas, kurias nekantrauja pasekti mažiems ir dideliems žiūrovams.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Johno Dos Passos romanas „Manhatano stotis“

„Manhatano stotis“ lyginama su James’o Joyce’o Ulisu. Nobelio premijos laureatas, rašytojas Sinclairis Lewisas šį romaną pavadino „pirmos svarbos kūriniu... Naujos rašymo mokyklos aušra“.