2014 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

Meteorologiniams matavimams Lietuvoje – 240 metų

2010-12-14
Rubrikose: Gamta ir sveikata » Mokslas ir technologijos 

Instrumentinių reguliarių meteorologinių matavimų pradžia Lietuvoje siejama su Martyno Odlianickio Počobuto (1728–1810) veikla 1780–1799 metais. M. Počobutas buvo senosios Vilniaus akademijos rektorius ir daugiau kaip keturiasdešimt metų vadovavo Vilniaus observatorijai. Vienos mokslinės kelionės po Vakarų Europos observatorijas metu jis Londone užsakė įvairių prietaisų Vilniaus astronomijos observatorijai. 1669 metų pabaigoje Vilnių pasiekė užsakytieji prietaisai: kvadrantas su dviguba liunete, 150 kartų didinantis teleskopas, dviejų objektyvų heliometras, astronominis laikrodis, du termometrai ir kita.

Martynas Odlianickis Počobutas, oro temperatūros matavimų Lietuvoje pradininkas.

Nuotrauka iš http://www.ff.vu.lt/astro/history_lt.html

Nuo 1770 metų M. Počobutas observatorijoje pradėjo reguliarius oro temperatūros matavimus. Matavimų duomenys (Farenheito laipsniais) buvo skelbiami kasdieniame astronomijos žurnale. 1770 metais atėjo dar viena džiugi žinia – M. Počobutas tapo Londono karališkosios mokslų akademijos nariu.

Termometrai buvo pritvirtinti prie šiaurinio observatorijos pastato lango 20,6 metro aukštyje nuo žemės paviršiaus, 118 metrų virš jūros lygio. Dabar ten Vilniaus universiteto astronomijos observatorija. Deja, pirmųjų septynerių metų matavimai rasti ne visi, nenutrūkstančios oro temperatūros sekos yra išlikusios nuo 1777 metų. 1871-aisiais buvo pradėti atmosferos slėgio matavimai Fusso barometru ir atmosferos kritulių matavimai. Birželio 25 dieną pietvakariniame ir šiaurrytiniame balkono, juosiančio observatorijos bokštą, kampuose pastatyti du lietmačiai 33,8 metro aukštyje. Kritulių matavimai buvo atliekami viename iš jų, tame, į kurį tuo metu pūtė vėjas. 1876-ųjų birželį bokšto viršūnėje, 39,6 metro aukštyje, buvo įrengtas fliugeris (vėjarodis). Iki tol vėjas buvo stebimas tik vizualiai pagal Boforto skalę.

1807 metais, palikdamas observatoriją, M. Počobutas savo lėšomis pirktus instrumentus ir knygas perdavė naujajam jos direktoriui Jonui Sniadeckiui (1756–1830). Šis Krokuvos universiteto auklėtinis, žymus matematikas, astronomas ir filosofas XIX amžiaus pradžioje parašė straipsnių ir iš meteorologijos srities. Jis ilgus metus vadovavo Vilniaus universitetui (1807–1815) ir astronomijos observatorijai. Eidamas rektoriaus ir observatorijos vedėjo pareigas iš universiteto mokslininkų reikalavo, kad jie savo tyrimus ir dėstymą remtų astronominių bei meteorologinių stebėjimų duomenimis.

Senoji Vilniaus universiteto observatorija

Pats J. Sniadeckis išanalizavo 34 metų Vilniaus krašte atliktų meteorologinių stebėjimų duomenis, kuriuos panaudojo knygoje „Meteorologija“ (ją galima rasti rinkinyje „Historia nauki Polskiej“, t. II, Wroclaw–Warszawa–Krakow, 1970). Čia jis pažymėjo būtinumą gerinti stebėjimų metodiką, įdiegiant daugiau astronomijos, fizikos, chemijos laimėjimų, parengė naują meteorologinių stebėjimų instrukciją. Po represinio Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais observatorija toliau tęsė savo veiklą paversta Vyriausiosios Pulkovo observatorijos filialu.

Astronomijos observatorijoje meteorologijos stotis veikė iki 1883 metų vasario pabaigos. Vėliau ji buvo perkelta į Žydų mokytojų institutą (Vokiečių g.), 1892–1916 metais veikė geležinkelio stoties rajone, 1916–1920 metais – Lukiškių g., 1920–1922 metais – Naugarduko g., 1922–1953 metais – M. K. Čiurlionio g., 1953–1964 metais – prie Žalgirio stadiono Sporto g., nuo 1964 metų – oro uoste pietiniame miesto pakraštyje. Nuo 1982-ųjų sausio 1 dienos Vilniaus meteorologijos stoties funkcijas atlieka Trakų Vokėje esanti meteorologijos stotis. Pačiame Vilniaus mieste meteorologijos stoties nėra nuo 1964-ųjų.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje šiuo metu yra rengiamas projektas įkurti mokomąją meteorologijos stotį Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje (M. K. Čiurlionio g. 21). Čia numatoma pastatyti automatinius visų pagrindinių meteorologinių elementų matavimo prietaisus (oro temperatūros ir drėgnio, atmosferos slėgio, vėjo, kritulių, saulės spinduliuotės ir kt.). Tad po ilgos kelių dešimtmečių pertraukos Lietuvos sostinė ir Vilniaus universitetas vėl turėtų meteorologijos stotį!

Prof. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

vaikų Vilnius

Kad ir šaltoka, kad ir visai rudens pabaigoj, bet pasižvalgykim – ką nuveikti tikrai yra.

Žvakės, ugnis

Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms, tikriausiai daugelis iš mūsų susimąstome apie natūralią žmogaus egzistencijos baigtį, prisimename išėjusius artimuosius. Tomis dienomis panašių klausimų kyla ir mūsų vaikams: kodėl pagerbiame mirusiųjų atminimą, ar su mirtimi viskas baigiasi, ar visi mes mirsime...

dsiciplina

Bausmės pagrindas – įsitikinimas, kad vaikai privalo patirti skausmą, jog išaugtų atsakingi, kad jiems reikia padaryti tam tikros žalos, jei norime nors kažko išmokyti. Tačiau tiesa ta, kad bausmė visada suveikia priešingai, nei kad siekėme.

gandras, kaimas, gamta

Tikimės, kad šis pasidalinimas padės Jums ugdyti santykių kultūrą šeimoje, tirpdyti įvairovės baimę, padės šeimoms kūrybingai reaguoti į iššūkius; skatins dialogiškumą. Gilins visuomenės supratimą, kad šeima yra gyvas valstybės pamatas.

PARTNERIAI

BEF

Judėjimas „Už gamtą“

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Lututė

Bird pix

Žurnalas „Miškai“

VGTU žurnalas „Sapere Aude“

EkoDiena

Ekoidejos.lt

Quo Vadis LT- Kelionių ir renginių organizatorius

NUORODOS