Raimundo Vitkaus nuotrauka.

Kultūra ir renginiai

Gegužės viduryje vykusi Senamiesčio atidarymo šventė pranoko visų lūkesčius: pačių verslininkų organizuota ir miestelėnų draugingai palaikyta šventė aiškiai „perspjovė“ daugelį „iš reikalo“ organizuojamų oficialiųjų miesto švenčių. Priežastis paprasta — viskas buvo labai jauku. Paprastumas ir nuoširdumas negali nejaudinti.

Oficialioji miesto šventė nuvėsusi dėl sunkmečio, bet dėl to įgavusi naujų atspalvių. Laikas X, kai į gatves išeina „bambalių žmonės“, neatėjo! Šių metų „Kauno dienose“ kaip reta mažai agresijos ir intelekto nesužalotų veidų. Net dvyliktą valandą mieste gužinėjo šeimos su vaikučiais, kavinės buvo pilnos žmonių. Fejerverkas kaip visada dėl nežmoniško vėlavimo tapo nepagarbos miestiečiams ir svečiams simboliu.

„Einam Kaunas“ šiemet tęsė praėjusių metų tradiciją mažose scenikėse pristatyti visai nemenkus projektus. Prie Muzikinio teatro skambėjo klasika, ties Dramos teatru buvo skaitomos eilės, o prie fontano bumbsėjo progresyvi muzika. Tęstina idėja.

„Su kava už Romuvą“ — bemaž genialus projektas mylintiems miestą. Prasidėjęs nuo flashmob‘inio susirinkimo siekiant atgauti kino teatrą „Romuva“ projektas išsirutuliojo iki „žmonių su kavingais veidais“ judėjimo. Šalia kino teatro vyko aukščiausios prabos meninės akcijos, instaliacijos, hepeningai ir panašūs dalykėliai. Reikalai buvo išjudinti ir „ponas Š“ atsisakė savo pretenzijų.

„Kauno naktys“ — gražiausias Kauno valdžios trumparegiškumo pavyzdys. Kai organizatoriai planavo šventę, jie net neįtarė, kad kažkam (pirštais nerodysime, bet ir taip visi žino) gali šauti į galvą mintis, kad dėl škotų futbolo sirgalių reikia ją uždrausti. Uždraudė. Vėlesnė paskirta data buvo lietinga, šalta ir tik patalpose vykusios meno akcijos bei koncertai surinko tuos, kuriems tai rūpėjo. Miesto gatvėse ūžė ne Kauno, bet „budulių naktys“, nes šitiems naktinėjimai itin patinka. O projektų būta tikrai gražių...

Didieji Kauno festivaliai („Kaunas Jazz“, Tarptautinis Pažaislio festivalis ir t. t.) kaip ir kiekvienais metais tam tikru laiku „okupuodavo“ miestą ir priversdavo kauniečius ir miesto svečius gyventi muzikos ritmu. Itin džiugu, kad įvairių festivalių rėmuose į Laikinąją sostinę šiais metais atkeliavo nemažai kokybiško kino ir fotografijos meno. Renovuotos ligoninės baltumo Kauno fotografijos galerijos veikla įsilinguoja...

Statybos

Pagrindinis klausimas statybų „fronte“ — kam lemtis skirs galimybę perkirpti Kauno sporto arenos juostelę? Valdantieji iki kraujo nori tai atlikti iki rinkimų, o kiti stengiasi, kad to neįvyktų. Nebūtų keista, jei kažkas sugalvotų kokį „tarpinį atidarymą“. Juk ne darbai svarbu, o juostelė ir su tuo susijusi „pompa“.

Laisvės alėjos rekonstrukcija, požeminė aikštelė Vienybės aikštėje — tik svajonėse. Niekas nejuda ir, atrodo, nejudės.

Politika

Opozicija vis strategavo, kada atimti iš A. Kupčinsko krėslą, kad ir veikti nieko nereikėtų ir visus pliusus už padarytus darbus susišluotų. Bestrateguodami sulaukė rinkimų į Savivaldą ir dabar balinasi savo mundurus.

Dar anais metais prasidėjusi „auksinio tualeto“ afera toliau skandinama nežinioje. Ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje šis „statinys“ tapo gobšumo, veidmainystės, neūkiškumo ikona. Keisčiausia tai, kad Kauno konservatoriai nepadarė jokių išvadų, ir kai kurie su šia istorija siejami asmenys gavo visai neprastas vietas kandidatų į savivaldą sąrašuose.

Simptomiška: Kauno vicemeras S. Buškevičius darbo metu filmavosi komedijoje. Miestiečiams – tai tik tragedijos tęsinys.

Tendencijos

Aktyvioji miesto dalis pasislinko Senamiesčio link. Laisvės alėja toliau vegetuoja, tačiau Senamiestyje atsidarė nemažai naujų objektų. Daugelis seniai Kaune buvusių žmonių maloniai nustemba atsidūrę Senamiestyje vakarop. Pokyčiai tikrai dideli.

Mieste padaugėjo turistų. Pigių skrydžių avialinijos pasirinko Kauno oro uostą savo baze, tad miestas pasauliui tapo pasiekiamesnis.

Vairuotojai kalba, kad žiemą taip blogai tvarkomų gatvių dar nebuvo.