Šiemet Vilniaus Bernardinų bažnyčioje vėl galima džiaugtis gyva Kalėdų prakartėle. Tradicija gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį, o broliai pranciškonai sako, kad mintis prieš Kalėdas bažnyčioje įrengti prakartėlę su gyvais gyvūnais kilo nuosekliai sekant brolijos įkūrėjo šv.Pranciškaus pavyzdžiu.

Kaip ir pernai, bažnyčioje vieši iš Jaunųjų gamtininkų stoties pasiskolintas asiliukas vardu Valentinas ir keletas avelių. Gyva prakartėlė visada susilaukia daug vilniečių ir miesto svečių dėmesio. Ji ypač domina vaikus.

Asiliuko sutiktuvėse dalyvavę iš Marijampolės savivaldybės Sasnavos parapijos atvykę moksleiviai džiaugėsi turėję progą pamatyti gyvą prakartėlę su asiliuku. Grupę lydėjusi mokytoja pasakojo, kad jie žinoję, jog vienoje Vilniaus bažnyčių kasmet įkurdinami gyvulėliai, tačiau stebėjosi, jog klausinėjami vilniečiai tiksliai negalėjo pasakyti, kurioje bažnyčioje juos galima rasti: „Klausėme žmonių pakeliui, kur galėtume gyvą prakartėlę pamatyti, tačiau jie sakė, nors ir vilniečiai esantys, tokio dalyko nežinantys“, – stebėjosi mokytoja.

Gyva prakartėlė – šv. Pranciškaus sumanymas

Nors pats paprotys vaizduoti Viešpaties gimimo sceną yra senas, pirmasis sieninės tapybos pavyzdys Romoje yra datuojamas IV a., tačiau būtent šv. Pranciškus buvo prakartėlės, tokios, kaip ją įsivaizduojame dabar, pradininkas. 1223 m. Italjos Grečio mieste jis sukvietė Kalėdų šventėms gyventojus ir gyvai, su tikrais gyvuliukais, atkūrė Kūdikėlio gimimo sceną. Po to prakartėlių tradicija ėmė plisti visoje krikščioniškoje erdvėje.

Žinoma, gyvos prakartėlės tradicija pamažu keitėsi, pačios prakartėlės darėsi ne tokios kuklios ir paprastos, bet vis ištaigingesnės. Prakartėlės būdavo įrengiamos ne tik bažnyčiose, bet ir krikščionių namuose, veikėjus lipdydavo iš duonos minkštimo, o turtinguose namuose jie būdavo nulieti iš stiklo.

Nuo XVI a. atsirado tradicija įrengti trijų dimensijų prakartėlės bažnyčiose su vaškinėmis arba medinėmis figūromis, vaizduojančiomis Kalėdų istorijos veikėjus. Simboliniame tvartelyje būdavo galima išvysti iš įvairių medžiagų sukurtų pačių įvairiausių personažų: ne tik Kūdikį su Marija ir juos apsupusius gyvulius, bet ir Juozapą, piemenėlius, net angelus.

Paklaustas, ar gyva prakartėlė nesukelia rūpesčių, pranciškonas Algis Malakauskis OFM sakė, kad ji suteikia daugiau džiaugsmo nei rūpesčių kelia, ir sakė, kad „jei jau užgimęs Dievas pirmiausia įkvėpė šieno ir tvartelio kvapą, tai ir žmonėms, ateinantiems į bažnyčią, jo nei bijoti, nei baidytis nederėtų. Jei jau Jėzui tai nebuvo per prasta, negali būti prasta ir mums“, – sakė kunigas.

Gyvoji prakartėlė Vilniaus Bernardinų bažnyčioje veiks lygiai savaitę - iki Naujųjų metų.

Lina Valantiejūtė ir Vytautas Juozėnas