2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Akimirkos Simonaitytei

2011-01-17
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Audio 

Kompaktinė plokštelė „Ak, buvo visko...“ dedikuota žymiausiai Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotojai lietuvių prozoje, rašytojai Ievai Simonaitytei (Ewa Simoneit 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje). Plokštelėje skamba aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomos ištraukos iš rašytojos I. Simonaitytės romanų „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“, apysakos „Pikčiurnienė“ fragmentas, taip pat pačios rašytojos balsas bei jos atsiminimai. Tekstus palydi kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzika.

Juozas Šikšnelis.  Akimirka Simonaitytei

Kas yra Ieva Simonaitytė šiame bėgančiame, skubančiame, pelno, šlovės ir populiarumo siekiančiame postmoderniame pasaulyje?

Gal vienišas balsas aidintis tyruose?

Gal pritilęs, prislopęs lyg iš po žemių bylojantis balsas?

Gal ideologiniais sumetimais tildomas balsas?

Gal tiesiog – nebemadingas balsas?

Ar nepastovių literatūrinių madų vėjai nenunešė Simonaitytės balso į beribį užmaršties okeaną, iš kurio niekas, o niekas, negrįžta, nes tautos atmintis sumaniai ir nuolatos griozdinama vienadienių, netikrų dievų gausa?

Gal Ieva Simonaitytė tik literatūros reiškinys, įvardijamas daug kartų girdėtais bei kiek pabodusiais epitetais: paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje, savamokslė rašytoja, ryškiausiai pavaizdavusi lietuvininkų gyvenimo būdą ir panašiai?

Gal Ieva Simonaitytė – talentas, gimstantis mūsų mažame krašte kas šimtas ar keli šimtai metų?

Klausimai, klausimai, į kuriuos niekas  neskuba atsakyti.

Nes nėra universalaus, tinkančio visoms progoms atsakymo − kas yra Ieva Simonaitytė dabar?

Šiuo klausimu nesiekiama chrestomatinio rašytojos talento ir vietos literatūroje nustatymo, bet norima įvardinti jos dydį ir prabą dabar, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo gimimo, einant aštuntai dešimčiai metų nuo jos žvaigždės sužibėjimo lietuvių literatūros padangėje ir daugiau nei trisdešimčiai metų nuo mirties...

Būtina priminti, kad iki šios netvarios laiko ribos dabarties rašytojos talentas buvo ne kartą pasvertas, išmatuotas, sunumeruotas, sudėliotas į lentynėles, suseikėtas, aiman! Įvertintas objektyviai (užtenka prisiminti V. Kubiliaus ir R. Dambrauskaitės monografijas).

Įvertinimas nesensta, talentas nesensta, mažta skaitytojų interesas Ievai Simonaitytei ir tuo pačiu jos tematikos ašiai – Mažajai Lietuvai. Tarsi laikas margu aktualijų kaleidoskopu nuosekliai trintų žmoniškosios atminties diską.

Ar vieną rytą neatsipeikėsime su žiojančiomis atminties duobėmis, kurių jau nepajėgs užpildyti apkarpytos, klasikos sąskaita nukraujintos bendrojo lavinimo mokyklų programos, droviai peršami privalomojo skaitymo planai, masiškai kepamos ir leidžiamos kūrinių interpretacijos, kurios eliminuoja poreikį skaityti patį kūrinį.

Žiojančių atminties duobių nepajėgs užpildyti niekas, tad karta po kartos gyvens televizijos šou pseudorealybėje – be Viliaus Karaliaus, be Aukštujų, be Mažosios Lietuvos. Daug be ko.

Juk atminties duobės gali užželti tik užmaršties žole.

Mes galime prigalvoti aibę naujų epitetų Ievai Simonaitytei, mes galime statyti jai naujus paminklus, mes galime rengti jai vienadienius pompastiškus minėjimus, galime prisiekinėti jai savo neblėstančią meilę ir pagarbą, bet visa tai tebus dabarties margo, skubraus gyvenimo pasekmė, o priežastis – Ieva Simonaitytė dabartinio gyvenimo banalybės bei tuštybės fone yra nekintantis ir orus dydis.

Raskime savyje jėgų ir pavokime akimirką stabtelti ties ja...


Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka nuo praėjusių metų spalio skaičiuoja 61-uosius veiklos metus. Sukaktis jau pažymėta Lietuvos pašto išleistu proginiu voku, bibliotekos kiemelyje sumontuotu Saulės laikrodžiu-kalendoriumi „Laiko knyga“, tačiau jubiliejui skirti renginiai tebevyksta.

Sausio 18 d. 17 val. biblioteka kviečia į Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex Libris. Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai – 60“ parodos atidarymą ir laureatų paskelbimą. Koncertuos Vytauto Didžiojo gimnazijos tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Žemaitukas“.

Sausio 24-ąją bibliotekoje bus pristatyta Garsinė knyga ir bukletas „Ak, buvo visko...“parengti bendradarbiaujant su VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto rėmėjai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

1. Kalba Ieva Simonaitytė: „Klaipėda, mano mylimas mieste...“
2. Lietuvininkų karalienė...
3. „Skurdas“. Mažosios Lietuvos buities romano „Aukštujų Šimonių likimas“ fragmentas
4. Mačiau, girdėjau, pergyvenau...
5. „Barbė juokiasi“. Romano „Vilius Karalius“ fragmentas
6. Kryžiaus nestatykit...
7. „Verdenas“. Romano „Vilius Karalius“ fragmentas
8. Knyga po siuvinių krūva...
9. Apysakos „Pikčiurnienė“ fragmentas
10. Ak, buvo visko... I. Simonaitytės prisiminimai, kuriuos užrašė O. Pajedaitė 1978 m.
11. Jau lazdą padėjau...

 

„Jau lazdą padėjau“ (fragmentas)

 

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.