Sekminės. Duccio di Buoninsegna (1308)

Sausio 18–25 d. daugelis pasaulio krikščionių jungiasi į maldą už krikščionių vienybę. Šių kasdienių biblinių skaitinių, apmąstymų ir maldų tikslas sužadinti širdyse vienybės ilgesį, geriau suprasti, kaip jos siekti, kaip ruoštis priimti šią didžią Dievo dovaną.

Antroji diena

Skaitiniai

Iz 55, 1–4 Ateikite prie vandens

Ps 85, 8–13 Išganymas čia pat

1 Kor 12, 12–27 Esame pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną

Jn 15, 1–13 Aš esu tikrasis vynmedis

Komentaras

Apaštalų darbų knygoje pristatoma Jeruzalės Bažnyčia yra pavyzdys tos vienybės, kurios šiandien siekiame.

Ji primena mums, kad meldžiame vienybės, kuri jokiu būdu nėra suvienodinimas – vienybė juk nuo pat pradžių pasižymėjo turtinga įvairove. Jeruzalės Bažnyčia yra tikras vienybės įvairovės modelis.

Apaštalų darbų knygos Sekminių įvykio pasakojime sakoma, kad tądien Jeruzalėje buvo atstovaujama visoms to meto Viduržemio jūros regiono kalboms bei kultūroms ir net dar tolimesniems kraštams, žmonėms, kurie girdėjo skelbiamą Gerąją Naujieną savo įvairiomis kalbomis, ir kurie per Petro mokymą susivienijo trokšdami atgailauti, būti nuplauti Krikšto vandeniu ir priimti Šventosios Dvasios išsiliejimą.

Arba, kaip vėliau rašys šv. Paulius: „Mes visi buvome pakrikštyti viena Dvasia – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.” Tai buvo ne suniveliuotų asmenų bendruomenė, telkianti vienodai mąstančius, vienos kultūros ir kalbos žmones, apie kurią sakoma, kad ji vieningai laikėsi apaštalų mokymo ir bendravimo. Tai buvo plačia įvairove pasižyminti bendrija, kurioje gyvavę skirtumai išties lengvai galėjo tapti ir prieštaravimų šaltiniu.

Tai pasireiškė, pavyzdžiui, graikų ir žydų kilmės krikščionių atveju, kai kilo nusiskundimų, esą užmirštama pasirūpinti graikų našlėmis, kaip sužinome iš Apaštalų darbų 6, 1. Nepaisydama to, Jeruzalės Bažnyčia išliko pati vieninga ir su Prisikėlusiuoju, kuris sako „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje, tas duos daug vaisių.“

Dar ir šiandien Jeruzalės Bažnyčios pasižymi turtinga įvairove, lygiai kaip ir Bažnyčios visame pasaulyje. Jeruzalėje tai nesunkiai gali sukelti susidūrimų, turint omenyje priešišką politinį klimatą.

Tačiau taip, kaip ir ankstyvoji Jeruzalės Bažnyčia, šiandien Jeruzalės krikščionys mums primena, kad esame daug narių viename kūne, skirtumų vienybė.

Iš tolimos senovės mus pasiekiančios tradicijos moko, kad dangiškojoje Jeruzalėje egzistuoja skirtumai ir vienybė. Tai primena, kad skirtumai ir įvairovė nėra tas pat, kas susiskaldymas ir nevienybė, ir kad krikščionių vienybė, kurios meldžiame, visuomet išlaiko autentišką įvairovę.

Malda

Dieve, iš kurio teka visa turtinga gyvybės įvairovė, tu pašaukei savo Bažnyčią, kaip Kristaus Kūną, gyventi meilės vienybėje.

Padėk mums giliau pažinti mūsų vienybę įvairovėje, kad stengtumės dirbti kartu, skelbti ir kurti tavo visiems gausiai skiriamos meilės Karalystę, būdami šalia vienas kito visur ir visada. Padėk, kad mes visada prisimintume, jog Kristus yra mūsų bendro gyvenimo šaltinis. To prašome Dvasios vienybėje. Amen.