Amani Bodo, Susitaikymas yra moralės bučinys, 2008 (Pigozzi Collection, Ženeva)

Sausio 18–25 d. daugelis pasaulio krikščionių jungiasi į maldą už krikščionių vienybę. Šių kasdienių biblinių skaitinių, apmąstymų ir maldų tikslas – sužadinti širdyse vienybės ilgesį, geriau suprasti, kaip jos siekti, kaip ruoštis priimti šią didžią Dievo dovaną.

Šių metų tema  „Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42).

Skaitiniai

Pr 33,1-4

Ps 96,1-13

2 Kor 5,17-21

Mt 5,21-26

Komentaras

Visos šios savaitės maldos kvietė ir lydėjo mus į bendrą kelionę. Vedami Šventojo Rašto buvome kviečiami grįžti prie krikščionybės ištakų – apaštališkosios Jeruzalės Bažnyčios.Įžvelgėme jungiančią ištikimybę apaštalų mokymui ir bendravimui, duonos laužymui ir maldoms.

Tačiau baigdami apmąstyti krikščionių bendruomenės idealą, kuris pristatomas Apaštalų darbų knygoje, neišvengiamai grįžtame prie esamos realybės – mūsų dabartinio susiskaldymo, nepasitenkinimo ir nusivylimo bei neteisingumo jausmo.

Šiame kontekste Jeruzalės Bažnyčios pavyzdys virsta klausimu: kam mes, kaip krikščionys, esame pašaukti čia ir dabar?

Šiandien Jeruzalės krikščionys mums siūlo atsakymą: nepaisant nieko, esame pašaukti tarnauti susitaikymui.

Šis pašaukimas apima daugelį lygmenų ir visas sudėtingas susiskaldymo formas.

Mes meldžiamės už krikščionių vienybę būtent taip ir todėl, kad Bažnyčia galėtų tapti politinių ir struktūrinių pasidalijimų bei neteisybės pašalinimo ženklu ir instrumentu.

Taip pat tam, kad teisingai ir taikiai tarpusavyje sugyventų žydai, krikščionys ir musulmonai.

Tam, kad augtų geresnis tarpusavio supratimas tarp skirtingus tikėjimus išpažįstančių žmonių ir netikinčiųjų.

Šis pašaukimas susitaikyti taip pat yra atsakymas ir į mūsų asmeninio ir šeimos gyvenimo klausimus ir problemas. 

Pradžios knygoje skaitome, kad Jokūbas ir Ezavas, nors ir yra broliai, tačiau susvetimėję. Nors tarp jų būtų galėjęs kilti konfliktas, bet įsigali susitaikymas. Žiaurumas ir pikti įpročiai pametami, kai broliai susitinka ir verkia kartu.

Pripažindami mūsų kaip krikščionių – ir visų pirma kaip žmonių – vienybę, psalmėje dėkojame ir garbiname Viešpatį už tai, kad savo mylinčia ir teisinga ranka valdo pasaulį. Dievas su žmonėmis siekia susitaikyti per savo Sūnų Jėzų Kristų.

Antrajame skaitinyje Paulius šią susitaikymo žinią pristato kaip naują sukūrimą. Pašaukimas susitaikyti – tai pašaukimas leisti Dievo galiai mumyse viską perkeisti ir atnaujinti.

Mes žinome, kad ši Geroji Naujiena kviečia mus pakeisti visą savo gyvenimą. Evangelijoje pagal Matą skaitome, kad Jėzus sako, jog negalime nešti dovanos prie aukuro ir jos aukoti, jei žinome, kad esame atsakingi už susiskaldymą ir neteisybę.

Kvietimas melstis už krikščionių vienybę yra pašaukimas susitaikyti. Pašaukimas susitaikyti yra kvietimas veiksmui, kartais tokiam, kuris pertraukia ar sutrikdo mūsų bažnytines veiklas.

Malda

Taikos Dieve, dėkojame Tau, jog atsiuntei mums savo Sūnų Jėzų, kad jame galėtume susitaikyti su Tavimi. Suteik mums malonę savo Bažnyčiose būti patikimais susitaikymo tarnais. Ir padėk mums tarnauti visų žmonių susitaikymui, ypač Šventojoje Žemėje – vietoje, kur naikini žmones skiriančias sienas ir suvieniji visus per Jėzaus auką ant Kalvarijos kalno. Pripildyk mus meilės vienas kitam, tegu mūsų vienybė tarnauja susivienijimui, kurio trokšti visai savo Kūrinijai. Meldžiame to Dvasios galia. Amen.