Šiais metais Vilniuje buvo surengtos dvi ekumeninės pamaldos. Sausio 18 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčioje vyko ekumeninės pamaldos tema: “Tikėk manimi, aš tave pagydysiu“. Pamaldoms vadovavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Kartu meldėsi evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius, evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, šv. Dvasios vienuolyno šventikas Vitalijus Mockus ir katalikų kunigas Sigitas Grigas.

Pamaldose buvo skaitomas Dievo žodis ir aiškinamas skirtingų konfesijų kunigų. Vitalijus Mockus kalbėdamas apie apaštalo Jokūbo laišką, pastebėjo, kad ypač ligonių pastoracijoje vis labiau ryškėja krikščionių vienybės dvasia. Nors pas įvairių konfesijų tikinčiuosius lanko skirtingų konfesijų kunigai, tačiau dvasininkai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, pakviesdami vieni kitus.

Liuteronų evangelikų vyskupas Mindaugas Sabutis savo homilijoje pastebėjo, kad negalia, skausmas priklauso visiems žmonėms, o viltis priklauso visiems krikščionims. Didžiausias mūsų lobis yra Jėzus Kristus. Ir mus labiausiai skiria mūsų silpnumas, aklumas, kai nesišaukiame Kristaus meilės.

Pamaldas tęsė maldavimai už ligonius ir krikščionių vienybę, vieno apaštalų tikėjimo išpažinimas ir ramybės palinkėjimas bei palaiminimas. Pabaigoje įvairių konfesijų dvasininkai iš skirtingų dalelių suklijavo žodžius „Jėzus gydo“.

Sausio 22 d. šv. Jonų bažnyčioje ekumeninėms pamaldoms vadovavo vysk. A. Poniškaitis. Maldoje taip pat dalyvavo katalikų kunigai: G. Kijauskas, V. Šinkūnas, V. Aliulis; reformatų kunigas R.Stankevičius, liuteronų vyskupas M. Sabutis ir liuteronų kunigas R. Dokšas. Šių pamaldų tema: „ Jeruzalės bažnyčia vakar, šiandien ir rytoj“.

Savo homilijoje vysk. A. Poniškaitis pastebėjo, kokia ypatinga vienybės dvasia vyravo pirmojoje Jeruzalės krikščionių bendruomenėje, kuri dalinosi visa savo nuosavybe, ištikimai laikėsi duonos laužymo ir maldų. Šiandien po 2000 m. regime kitokį Jeruzalės veidą, kur daug nesantaikos ir susiskaldymo. Nepaisant to, mumyse lieka vienybės ilgesys. Ir ši malda kartu liudija, kad vienybės trupinėliai išlieka.

Pamaldos tęsėsi bendruomenei įsijungiant į ramybės ir atgailos maldą. Po kartu sukalbėtos Tėve mūsų maldos visa dalyvavusi bendruomenė buvo pakviesta agapei. Pamaldų liturgijoje giedojo Šv. Jonų bažnyčios choras.