Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ sausio 21 dienos numeryje išspausdino Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūno Marko Langhamo išsamų straipsnį apie Katalikų Bažnyčios dialogą su anglikonais ir metodistais.

Katalikų santykiai su Pasauline Anglikonų Bendrija pastaruoju metu yra stipriai veikiami pačių anglikonų vidinių santykių. 2010 metų kovo mėnesį Amerikos Episkopalų Bažnyčia, priklausanti Anglikonų Bendrijai, išrinko antrąjį vyskupą, kuris gyvena homoseksualioje sąjungoje. Po to Bendrijos garbės primas Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas paskelbė sielovados laišką, kuriuo paprašė episkopalus pasitraukti iš oficialių ekumeninių pokalbių. Kenterberio arkivyskupas taip pat pasiūlė sutvirtinti Bendriją – ne centriniu autoritetu ir prievarta, o santykių stiprinimu, išlaikant anglikonišką tradiciją ir vienybę. Kai kurios anglikonų provincijos šiam projektui pritarė, kitos jį nagrinėja.

Tačiau, viena vertus, Kenterberio arkivyskupo pasiūlymo ateitis dar neaiški, kita vertus, problemos, kurios grasina Anglikonų Bendrijos vienybei, gilėja, tuo pat metu komplikuodamos ekumeninius santykius su Katalikų Bažnyčia. Vis dėlto abi pusės toliau deklaruoja tvirtą ekumeninį įsipareigojimą.

Toliau kalbama apie 2009 metų apaštalinės konstitucijos „Anglicanorum coetibus“, kuri suteikė anglikonams galimybę užmegzti visišką vienybę su Šventuoju Sostu ir tapti Katalikų Bažnyčios nariais, pasekmes. Kaip tik šiomis dienomis Anglijoje kai kurie anglikonų dvasininkai įstojo į pirmąjį specialiai jiems įsteigtą ordinariatą. Įvairiose šalyse anglikonų bendruomenės konsultuojasi su katalikų ganytojais. Beje, pačioje Anglikonų Bendrijoje yra iniciatyvų įsteigti kažką panašaus, norint pasipriešinti kai kurioms tendencijoms jos viduje.

2010 metais buvo svarbūs katalikų ir anglikonų lyderių susitikimai. Popiežius Benediktas XVI rugsėjo mėnesį lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Ši kelionė turėjo ekumeninę dimensiją. Lapkričio mėnesį Kenterberio arkivyskupas Williamsas lankėsi Romoje, minint Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos penkiasdešimtmetį.

Toliau vyksta teologinis dialogas. Šiuo metu rimtai ruošiamasi Tarptautinės katalikų-anglikonų komisijos susitikimui 2011 metų gegužės mėnesį.

Lygiagrečiai su šiomis oficialiomis dialogo formomis vystosi neformalūs santykiai, dažnai asmeninio pobūdžio. Jų metu keičiamasi informacija, parengiami oficialūs aktai, susitinkama mažiau formalioje aplinkoje. Viena iš tokių vietų yra Romos anglikonų centras. Šio centro biblioteka naudinga anglikonybės ir katalikybės tyrinėtojams, čia rengiami nedideli susitikimai, priėmimai ir diskusijos.

Santykiai su metodistais, iš anglikoniškos tradicijos gimusia Bažnyčia, taip pat buvo pozityvūs ir naudingi, rašo Markas Langhamas. 2010 metais tęsėsi Tarptautinės mišrios katalikų-metodistų teologinės komisijos darbai. Tikimasi, kad iki 2011 metų Pasaulinės metodistų tarybos susitikimo bus parengtas bendras dokumentas apie Bažnyčią ir sakramentus. Rengiamasi išleisti knygą, kurioje būtų pristatyti keturių dešimtmečių katalikų ir metodistų dialogo vaisiai, kartu problemomis, dėl kurių dar reikia diskutuoti. Svarbu, kad jaunoms krikščionių kartoms būtų perduotas ankstesnis įdirbis. Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas taip pat išvardijo ne vieną apsikeitimą oficialiais vizitais tarp katalikų ir metodistų.

Pasak jo, reikia pripažinti, kad ekumeniniai santykiai tarp katalikų, anglikonų ir metodistų išgyvena sunkų periodą, ir kai kurie procesai iš naujo kelia klausimus dėl anksčiau pasiektų susitarimų. Kita vertus, galima pasidžiaugti gerais asmeniniais santykiais, tvirta valia įsipareigoti ekumenizmui ir praktiniu bendradarbiavimu įvairiais lygiais.