2014 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Kun. Ridas Tamulis. Ką galiu duoti?

2011-01-28
Rubrikose: Religija » Komentarai ir pokalbiai 
delnai

Gedimino Kajėno nuotrauka

Nors ir įpusėjus sausiui, tebegyvename Naujųjų Viešpaties metų (Anno Domini) sutiktuvių nuotaikomis. Skaičiuojame, kad ir su paklaida, 2011-uosius po Kristaus gimimo. Nors senstame, galbūt mūsų gyvenimas komplikuojasi, o kančia didėja, vis dėlto nauji metai visuomet yra naujos vilties pradžia. Vilties, kad jie atneš ne vien rūpesčių, bet ir džiaugsmų, malonių staigmenų, kad tas, kuris užtikrino: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite“, savo pagalba padės išsivaduoti iš tų rūpesčių ir vargų, kuriais mus baugina pasaulis. Padės atrasti naują savo gyvenimo prasmę ir įvykdyti tą pašaukimą, kuriam esame šioje žemėje skirti.

Senojo Testamento Jozuės knyga mums byloja apie nenuilstamą Viešpaties rūpestį dėl žmogaus: „Kaip buvau su Moze, taip būsiu ir su tavimi! Neapvilsiu tavęs ir nepaliksiu! Tik būk stiprus ir labai ryžtingas, ištikimai elgdamasis, kad tau sektųsi, kad ir kur eitumei! Neleisk Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, nenutolk nei į dešinę, nei į kairę, ištikimai laikykis visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis. Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitumei!“ (plg. Joz 1, 5–9). Tai dieviška paguoda ir viltis šiais ir visais ateinančiais metais kiekvienam, kuris stengiasi gyventi ištikimai laikydamasis Dievo Žodžio.

Atsinešėme nemažai mums užkrautų nuogąstavimų dėl ateities. Bet niekada nesenstantis Dievo žodis pasitinka mus viltimi, paguoda ir padrąsinimu, o kartu ir raginimu: būkite ištikimi Dievo mokymui, gręžkitės į Jį metų pradžioje, neatitolkite nuo Viešpaties visuose savo sumanymuose, darbuose ir poelgiuose, juo labiau kad „niekas nežino nei dienos, nei valandos“, kada Aukščiausiasis padės tašką mūsų žemiškosios būties kelionėje. „O, kad išgirstumėte šiandien, ką Viešpats byloja!“ – primena psalmė.

Jėzus ne kartą, tiesiai ir be užuolankų, įspėjo žmones, kad jie bus teisiami pagal tai, kaip panaudojo suteiktas jiems galimybes. „Kam daug duota, iš to bus daug pareikalauta“. Mąstytojas yra taip apibūdinęs mūsų epochą: „Žmonių rankose yra jėga, valdžia ir galia, lydima mokslo pasiekimų, bet visa tai žmonės naudoja su mokyklinukų neatsakingumu“. Nė vienai žmonių kartai prieš mus nebuvo duota tiek galimybių, kiek jų duota mūsų laikų žmogui, todėl mūsų karta, kaip nė viena prieš tai, ypatingai atsakinga prieš Dievą.

Nevaisingumas prišaukia negandas – tai viena pagrindinių Biblijos temų. Išvystytos naudingosios savybės ir vertybės stiprėja ir įsitvirtina, o tai, kas nereikalinga, pasmerkta pražūčiai. Todėl metų pradžioje vėl klausimas kiekvienam iš mūsų: „Kokią naudą aš nešu šiam pasauliui?“ Juk viskas šioje Žemėje, net dirva, net augalai yra sutverti taip, kad ne tik imtų, bet ir duotų!

Tie, kurie tik ima iš gyvenimo, negali patirti palaimos. Figmedis (plg. Lk 13, 6-9) tik siurbė iš žemės jėgas ir maisto medžiagas, bet nenešė vaisių. Ir tai buvo jo nuodėmė! Visus žmones galima skirstyti į tuos, kurie iš gyvenimo ima daugiau nei duoda, ir į tuos, kurie duoda daugiau nei ima. Raštas sako, kad „palaimingiau yra duoti, negu imti“. Kas pabandė įsitikinti šia tiesa, žino, kad šis dėsnis itin palaimingai veikia. Ir veikia be išimties, visuomet.

Čia jau girdžiu ligonio skundą: „Ką gi galiu duoti? Kokių vaisių? Esu ligotas, man beliko tik mano liga ir jos palydovė kančia“. Išdrįsiu teigti, kad kentėdamas žmogus gali įgyvendinti tai, kas jame žmogiškiausia. Kaip tik tada, kai nebegalime pakeisti aplinkybių, iš mūsų reikalaujama keistis patiems, būtent pranokti save! O tai įmanoma iki pat mirties. Kiekvienam iš mūsų, jaunesniam ar senesniam, kančia turi prasmę tik tokiu atveju, jei pasikeiti pats.

„Kai aplanko skausmas, iš mūsų tikimasi, kad noriai mokytumėmės iš jo ir padėtume mokytis kitiems. Kai ateina laimė, mes priimame ją kaip dovaną ir už ją dėkojame Dievui“ (As Bill Sees It, psl. 306).

 „Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.1

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Gilbert Keith Chesterton „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“

Vieno iškiliausių XX amžiaus katalikų mastytojų G. K. Chestertono knyga apie šv. Pranciškų - daugiau nei vien įprasta biografija. Nepakartojamas autoriaus rašymo būdas, žaižaruojantys netikėti palyginimai ir metaforos...

Šv. Teresė Avilietė

Laidos vedėja prof. Vilija Targamadzė kalbasi su šio leidinio vertėja, humanitarinių mokslų daktare, žurnaliste Jūrate Micevičiūte. Taip pat laidoje dalyvauja ir „Marijos radijo“ bendradarbis Liutauras Serapinas.

Kun. Aušvydas Belickas

Pamaldumas Marijai liudija jos vaidmenį mūsų tikėjimo kelionėje ir dvasiniame gyvenime. Šios dienos Evangelija paaiškina, kodėl.

Popiežius Pranciškus

Be meilės visos dovanos ir charizmos Bažnyčiai nenaudingos, nes ten, kur nėra meilės, atsiranda tuštuma, kurią užpildo egoizmas. Klausiu savęs: jei visi būtume egoistai, ar galėtume gyventi bendrystėje ir taikoje?

Režisierius Audrius Stonys

Aš ne pasakoju, o kuriu kiną. Ir kaip kitaip kalbėti apie Krikšto slėpinį, jei ne per žmogų, jo veidą... Šiuo atžvilgiu „Avinėlio vartai“ yra filmas, labai panašus į prieš tai buvusius. Juk kiekvienas režisierius kalba per savo patirtį, savo potyrius...