2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Žaislų muziejus padės vaikams pažinti pasaulio istoriją

2011-01-30
Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Lietuvos regionai  Šeima ir sveikata » Vaikams 
Karlsono kinas

Pirmąjį Lietuvoje žaislų muziejų jo sumanytojai tikisi atidaryti dar šių metų pabaigoje.

Kaip pastebi vienas jo steigėjų Povilas Blaževičius, muziejus taip pat vykdys edukacinio centro vaikams funkcijas. Per žaidimus ir kitus eksponatus, kuriuos, skirtingai nei daugelyje kitų muziejų, bus galima pačiupinėti, vaikai bus mokomi pasaulio istorijos.

Kaip kilo mintis Lietuvoje steigti žaislų muziejų? Kodėl nusprendėte imtis būtent tokio projekto įgyvendinimo?

Idėja kilo dirbant mokslinį darbą. Mano Klaipėdos universitete apgintos disertacijos tema buvo apie žaislus ir žaidimus viduramžių Lietuvoje, XIII–XVII a.

Rinkdamas medžiagą, tyrinėdamas gretimų šalių archeologinius ir istorinius šaltinius, etnografinę medžiagą, lankiausi ne tik archeologijos muziejuose, bet ir įvairiuose vaikų muziejuose. Tokių, pasirodo, tiktai yra, tik mes Lietuvoje specialaus muziejaus vaikams neturime.

Tokie vaikų žaislų muziejai gana populiarūs, be to, jie skirti ne tik susipažinti su skirtingais ar įvairių laikotarpių žaislais, bet kartu tai yra tarsi katalizatorius, padedantis vaikams lengviau suprasti praeitį, istoriją.

Tokių muziejų eksponatai yra įrankis, padedantis vaikams perteikti per žaidimą bet kokią informaciją. Per žaidimą, žaislus, vaikams labai priimtina forma galima paaiškinti evoliuciją, ar tai kalbėtume apie mašinų atsiradimą, ar odontologo techniką.

Gal galėtumėte truputėlį daugiau papasakoti apie tokius muziejus užsienio šalyse?

Jų, tiesą pasakius, yra beveik visur. Kaimyninėje Latvijoje nesenai įsteigtas nedidelis atskiras lėlių muziejus, gana didelė ekspozicija Nacionaliniame muziejuje yra skirta būtent žaislams.

Estijoje yra atskiri vaikų muziejai arba vaikų žaislų muziejai. Pirmiausia, labai gražus ir didelis žaislų muziejus Tartu mieste, taip pat Taline. Vakarų Europoje turbūt kiekviename didesniame mieste yra vienoks ar kitoks, didesnis ar mažesnis muziejus. Vienuose jų eksponatai, muziejinės vertybės, išdėliotos kaip klasikinių muziejų vitrinose, o kituose, kas man labai patiko, ekspozicijos pritaikytos daugiau vaikams, kad jie galėtų viską pačiupinėti, pajunginėti, patikrinti, kaip tai veikia, arba kodėl taip veikia.

Tas ekspozicijos pritaikymo vaikams principas palaipsniui ateina ir į Lietuvą. Iš tiesų turbūt kiekvienas muziejus Lietuvoje dabar turi daugiau ar mažiau edukacinių užsiėmimų, skirtų būtent vaikams, rečiau – tiesiogiai susijusių su žaislais ir žaidimais, bet visada susijusių su edukacija, vaikų švietimu per užsiėmimus.

Ar teko keliaujant po užsienio šalis aptikti žaislų muziejų, skirtų suaugusiems?

Muziejininkai orientuojasi į visas amžiaus grupes. Nėra išskiriama, kad, pavyzdžiui, ekspozicija skirta arba tik suaugusiems, arba tik vaikams. Jeigu muziejus padaro ekspoziciją, ji būna klasikinė. Tarkime, virtinoje sudėti skirtingų amžių vaikams tinkami, skirtingas temas atitinkantys žaislai.

Dažnai tokia klasikinė ekspozicija yra papildoma kokia nors edukacine programa ar įvairiomis pramogomis. Taip ji tampa lankytojui aktualesnė, įdomesnė, suprantamesnė.

Projektą įgyvendinti planuojate iš savo paties turimų resursų ar tikitės sulaukti ir valstybinės paramos?

Žaislų muziejus yra viešoji įstaiga, aš esu jos steigėjas. Idėjinių draugų, kurie dirba ir padeda, yra nemažai. Muziejaus tikslas –veikianti ekspozicija arba edukacinis centras vaikams. Tam, kad šitas tikslas būtų pasiektas, reikia sukaupti nemažai pinigų, o mes tik pradedame juos rinkti. Vėlgi, kol muziejus neveikia, įkalbinėti kažką duoti jam pinigų – truputėlį avantiūrizmas.

Kai įsisiūbuosime, kai jau galėsime kažką parodyti, pristatyti... Jeigu žmonės patiki idėja, remia tiek idėjiškai, tiek finansiškai.

Kalbant apie valstybės paramą, kadangi tai nėra valstybinis muziejus, tai tokia tiesioginė parama gal ir negali būti, bet yra nemažai projektų, skirtų skatinti vaikų užimtumą, savo tautos istorijos pažinimą. Per tuos projektus dalis lėšų, žinoma, gali tekti muziejui, jeigu tik mums pavyks parašyti tinkamus projektus ir juos įgyvendinti.

Kita vertus, kreipėmės į savivaldybę, prašydami palankiomis sąlygomis išnuomoti patalpas. Patalpų nuoma mieste yra brangi, jeigu pavyks išsinuomoti jas pigiau, tai bus akivaizdi savivaldybės parama muziejui.

Ar Jūsų kuriamame muziejuje ras vietą tik lietuviški etnografiniai žaislai, ar ir šiuolaikiniai, modernūs? Ar bus renkami tik žaislai, skirti vaikams, ar ir suaugusiems?

Muziejaus vizija yra pristatyti žaislus nuo pačių seniausių laikų iki pat nūdienos. Tai ir etnografiniai žaislai, ir XX ar XXI amžiaus žaidimai. Per visą tą įvairovę pamėginsime rekonstruoti tą žaidimo ar žaislų istoriją.

Nemaža dalis žaislų yra atvežti, patekę kaip dovanos arba gauti prekybos keliu. Neapsiribosime vien tik lietuviškais žaidimais. Šiuo metu kuklioje muziejaus kolekcijoje didesnė dalis žaislų yra iš buvusios Tarybų Sąjungos teritorijos. Taip pat nemažai žaislų yra iš Vakarų Europos ir Amerikos.

Žaislų gamybos lyderiai yra japonai. Jų žaislai idealiausi, kuriuos kopijuoja viso pasaulio žaislų gamintojai.

Manau, neapsiribosime žaislais tik vaikams. Į ekspozicijas įtrauksime ir stalo žaidimus, nes jie Lietuvoje pažįstami jau nuo XIII a. – beveik 700 metų įvairiausi stalo žaidimai yra žinomi, mėgstami ir   žaidžiami. Tuo labiau, kad būtent per stalo žaidimus stiprėja suaugusių ir vaikų artumas.

Kviečiate žmones prisidėti prie muziejaus ekspozicijų formavimo. Štai Jūsų sukurtame žaislų muziejaus puslapyje rašoma, kad naujam gyvenimui gali būti prikelti seni žaislai, kurie atrodo ir padėvėti, ir sunykę, nešvarūs, parūdiję. Gal galėtumėte papasakoti daugiau apie būdus, kuriais renkate eksponatus bei jų atrankos kriterijus?

Šiuo metu džiaugiamės visais į muziejų patekusiais, atneštais ar dovanotais eksponatais. Kartais jų įsigyjame iš antikvarų ar paprastų prekiautojų, bet tikrai nemažai gauname dovanų.

Tiesiog kartais tie žaislai būna ir suplyšę, ir surūdiję, ir taip paveikti visokių gamtinių sąlygų, kad tenka imtis restauravimo darbų. Labai skirtingos tų žaislų medžiagos, todėl labai skirtingas ir jų restauravimas. Jeigu medžiaginius žaislus galima išplauti, išvalyti, tai jau metalinius reikia kruopščiau šveisti naudojant įvairias medžiagas.

Pavyzdžiui, plastikiniai žaislai yra iš tikrųjų labai neatsparūs aplinkai ir jos poveikiui, vaikų žaidimams jais. Ypač senieji plastikai itin skilūs ir lūžūs, labai sunku juos restauruoti, bet kuo toliau, tuo labiau  mūsų draugų ir padėjėjų ratas plečiasi. Štai vienas kolega, didis mechaninių žaislų kolekcionierius, su džiaugsmu ėmėsi keleto mūsų mechaninių žaislų restauravimo.

Kiek iš viso eksponatų galės talpinti Jūsų muziejus?

Viskas priklausys nuo patalpų, kurias gausime. Derinsimės prie turimų galimybių.

Ar tiesa, kad skirtingai nei kituose muziejuose, žaislų muziejuje eksponatus bus galima apžiūrėti rankomis? Ar nesibaiminate, kad dėl to eksponatai greitai praras savo išvaizdą ir funkcionalumą bei teks jiems ieškoti pamainos?

Kai kuriuos žaislus tikrai bus galima pačiupinėti, žinoma, ne visus. Matyt reikės tam tikrus kriterijus įsivesti, kiek dirbinys atsparus arba tvirtas. Vieni žaislai iš tikrųjų nebijo čiupinėjimo ir nei amžius, nei lietus, nei sniegas jiems nebaisūs. Bet yra kiti, trapūs. Juos reikia saugoti. Tokius radinius mes, kaip klasikiniai muziejai, laikysime už stiklo.

Tačiau mes jau dabar pradėjome gaminti seniausių žaislų kopijas, kurias tikrai bus galima pačiupinėti, pažaisti. Mėginsime padaryti tą ekspoziciją kiek įmanoma prieinamesnę vaikams, bet kai ką vis dėlto reikės slėpti už stiklo.

Ar jau sulaukėte žmonių susidomėjimo? Dėl kokių žaislų dovanojimo dažniausiai į Jus kreipiamasi? Žmonės dažniau nori atsikratyti namuose esančių nebereikalingų daiktų ar pasiryžtama dovanoti vertingus, tarkime, antikvarinius žaislus?

Žmonės iš tikrųjų domisi ir dovanoja. Matyt, padeda ir žiniasklaidos susidomėjimas projektu. Kaip visada, vieni iš jų yra vertingesni, kiti yra mažiau vertingi. Bet žaislo kaina – toks sunkiai apibrėžiamas dalykas. Turbūt žaislo vertę galima apibrėžti vaiko meile jam. Jeigu žmogus dovanoja mėgstamiausią savo vaikystės žaislą, manau, kad tai yra labai didelė dovana.

Kur ir kada planuojate atidaryti žaislų muziejaus duris?  

Dar labai sunku pasakyti, kadangi patalpų kol kas neturime. Vis dėlto viliamės, kad šių metų pabaigoje sumanymą pavyks realizuoti ir Vilniuje duris atvers žaislų muziejus.

Ar norintys apžiūrėti ekspozicijas turės už tai susimokėti?

Manau, kad taip, nes tiesioginės valstybės paramos mes, greičiausiai, negausime.

Ar muziejus atliks tik muziejaus funkciją, ar vykdys dar kažkokią edukacinę veiklą?

Muziejus turbūt ne pats tinkamiausias pavadinimas įstaigai. Tai bus, jeigu pavyks įgyvendinti taip, kaip tikimasi, ir edukacinis centras.

Neabejoju, kad pasiūlysime įvairiausių užsiėmimų vaikams. Tarkime, tų senųjų žaislų gamyba, odinių kamuolių siuvimas ar skudurinių onučių gamyba, tošinių lentelių drožyba.

Planuojame įvairiausių edukacinių užsiėmimų – mokymąsi per žaidimus, žaislus.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Rimvydas Stankevičius „Ryšys su vadaviete“

Naujame rinkinyje žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės, o ryšys su vadaviete – tai ryšys su Dievu.