Leidykla „Kitos knygos“ paskelbė savuosius leidinius, kuriuos ruošiasi pristatyti per knygų mugę ir pasiūlė anotacijų susipažinimui šiuo knyginiu derlium.

J. G. Ballard. „Saulės imperija“: romanas. Iš anglų k. vertė Irena Jomantienė. – Kitos knygos, 2010.

Britų rašytojas J. G. Ballardas (1930–2009), išgarsėjęs romanu „Avarija“ (1973, liet. – 2010) kaip ekstremalių psichopatologinių būsenų tyrinėtojas, 1984 m. parašė autobiografinį pasakojimą „Saulės imperija”, kuriame tiria paties ekstremaliausio XX a. žmonijos įvykio – II-ojo pasaulinio karo – įtaką žmogaus psichikai. Kraupioje bado, mirčių ir žmonių žiaurumo istorijoje autorius nuoširdžiai pasakoja, ką jis pats – vienuolikmetis anglų paauglys – patyrė japonų okupuotame Šanchajuje bei Lunghua koncentracijos stovykloje. Be jokių moralės skrupulų fiksuojantis baisias karo žaizdas berniuko sąmonėje, rašytojas sukūrė širdį veriantį perspėjimą žmonijai, pasidavusiai smurto, galios ir dominavimo kultui.

Charles Bukowski. „Holivudas“: romanas. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. – Kitos knygos, 2010.

„Holivudas“ – paskutinysis amerikiečių literatūros chuligano Charleso Bukowskio romanas, išnyrantis į dienos šviesą lietuviškai.

Jame autorius parodo naująją savo talento pusę – tampa satyriku ir pačių neįtikimiausių paskalų apie Holivudo žvaigždes rankiotoju.

Egoistiški aktoriai, mazochistiški agentai, nykūs viešbučiai, nušiurę neaprėpiamo Los Andželo priemiesčiai ir viščiukų apsėstas prancūzas – tai žvilgsnis į Holivudo kino fabriką nuolat įkaušusio naujai iškepto scenaristo Henrio Činaskio akimis.

Noam Chomsky. „Hegemonija arba išgyvenimas: Amerikos siekis viešpatauti

pasaulyje“: politikos studija. Iš anglų k. vertė Tomas Čiučelis. – Kitos knygos, 2011.

Noamas Chomsky (g. 1928) pasauliui žinomas kaip lingvistas, filosofas, kognityvistas ir aktyvus tarptautinės politikos komentatorius. XX a. 6-ajame dešimtmetyje jis išplėtojo to meto lingvistikos mokslą reformavusias idėjas, o vėliau pradėjo aktyvią politinio disidento ir kairiojo intelektualo veiklą. Ši knyga – tai akademiškai nuodugnus ir morališkai blaivinantis žvilgsnis į JAV užsienio politiką nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. Kiekvieną teiginį, kiekvieną kaltinimą ir kiekvieną išvadą autorius pagrindžia kruopščiai sudaryta įrodymų virtine ir įvertina vadovaudamasis daugiausia atsakomybės reikalaujančiu principu – teise kalbėti tiesą, kad ir kokia nepatogi bei skaudi ji būtų.

Allen Ginsberg. „Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai“: eilėraščių rinktinė. Iš anglų k.

vertė Marius Burokas ir Kasparas Pocius. – Kitos knygos, 2011.

Allenas Ginsbergas (1926–1997) – vienas garsiausių XX a. amerikiečių poetų – tikrasis ir tyrasis Amerikos balsas, nepraustaburnio genijaus Arthuro Rimbaud, ekscentriko Walto Whitmano ir mistiko Williamo Blake'o mokinys, poezijos šamanas, ryški kontrkultūrinio judėjimo figūra. Jo tekstai – atviri, šokiruojantys, provokuojantys, o svarbiausia, jie priverčia ieškoti tiesos, abejoti dogmomis ir užduoti nepatogius klausimus. Daugiau iš poezijos, turbūt, reikalauti neįmanoma. Ginsbergo „Staugsmas“, kaip ir Kerouaco „Kelyje“ bei Burroughso „Nuogas kąsnis“, nutiesė kelius hipių klajonėms, padėjo vartotojišku gyvenimo būdu nusivylusiam jaunimui kurti naują kultūrą. Šioje literatūroje viskas yra nekalta – narkotikai, nežabotas seksualinis gyvenimas, įstatymų pažeidinėjimas. Nekalta, nes persunkta stipriu pirmapradžiu gyvenimo geismu ir svaiguliu, leidžiančiu pasiekti „absoliutų nušvitimą“.

Brett Easton Ellis. „Amerikos psichopatas“: romanas. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė. – Kitos knygos, 2010.

Bretas Eastonas Ellisas, nepaisant visų dėl jo kūrybos kilusių skandalų, laikomas vienu svarbiausių XX a. pabaigos visuomenės demaskuotojų, šokiruojančiais vaizdais metaforiškai atskleidusių brutalią šiuolaikinio amerikiečių gyvenimo šerdį. Į 27 kalbas išversta B. E. Elliso kūryba lietuviškai pasirodo pirmą kartą. „Amerikos psichopatas“ – pats skandalingiausias B. E. Elliso romanas – daug kartų buvo draustas, cenzūruotas ir pasmerktas. Romanas parodo tikrąjį „amerikietiškąja svajone“ įtikėjusių socialinių psichopatų veidą. Pagrindinis veikėjas – jaunas, žavus, turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas Volstrito brokeris Patrikas Beitmanas – dienomis gyvena nepriekaištingą respektabilaus aukštuomenės atstovo gyvenimą, o naktimis virsta serijiniu žudiku, narkomanu, kankintoju. Šis romanas ir pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas („American Psycho“, rež. Mary Harronas, 2000) pirmiausia aktualūs dėl negailestingos socialinės kritikos. „Amerikos psichopate“ vaizduojamas pragaras, kurio vartai išpuošti garsiausiais prekių ženklais, o jo gyventojai nepagydomai serga sunkiausia žvaigždžių ligos forma. Šis pragaras – tai dabartinė mūsų visuomenė.

Aleksandra Fomina. „Mes vakar buvom saloje“: romanas. – Kitos knygos, 2011.

Aleksandra Fomina – 1980 m. Kaune gimusi rašytoja, 2004 m. išleidusi veržlų ir grakštų debiutinį apsakymų rinkinį „Nepaprastoji padėtis“, – pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigą pasitiko stebėtinai dideliu romanu „Mes vakar buvom saloje“, kurį kritikai jau spėjo pakrikštyti XXI a. prarastosios kartos epu. Pagrindinė romano herojė Ūla – dvidešimtmetė pasaulio pilietė iš Rytų Europos, subrendusi radikalių socialinių pokyčių bei vertybių virsmo laikotarpiu, – palieka konservatyvųjį posovietinį Kauną ir persikelia į laisve bei įvairove trykštantį naująjį babiloną – Londoną. Romanas žymi visos Rytų Europos jaunimo kartos, subrendusios amžių sandūroje, pakilimą ir krytį. Tai dar vienos prarastosios kartos – išsilaisvinusios iš iliuzijų, bet nusivylusios (pranc. – désenchantée) „N“ kartos – manifestas.

Stasys Jakeliūnas. „Lietuvos krizės anatomija“: ekonomikos studija. – Kitos knygos, 2010.

Nepriklausomas finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas studijavo finansus bei verslo vadybą JAV ir 1995 metais įgijo magistro laipsnį. Dešimt metų vadovavo investicijų ir finansų padaliniui stambioje Lietuvos finansų įmonėje, kuri priklauso tarptautinei finansinei grupei. Nuo 2006 m. dirba kaip nepriklausomas analitikas. Rašo straipsnius apie Lietuvos ir viso pasaulio finansų sistemą bei ekonomiką, dažnai kviečiamas į televizijos ir radijo laidas, skaito pranešimus konferencijose ir seminaruose. „Lietuvos krizės anatomija“ skirta besidomintiesiems tikrąja mūsų valstybės finansų ir ekonomikos būkle bei jos perspektyvomis. Knygos autorius suprantama kalba nagrinėja Lietuvos krizės priežastis ir komercinių bankų įtaką jai, įvardija už krizę atsakingus valstybės pareigūnus, aptaria

valdžios institucijų pastangas ją įveikti, atskleidžia jų propagandinius triukus gražinant padėtį ir pateikia pasiūlymų, ką reikėtų daryti kitaip.

John Perkins. „Ekonomikos smogiko išpažintis“: autobiografinis pasakojimas, Kitos knygos, 2011.

2004 m. JAV pasirodžiusi Johno Perkinso knyga „Ekonomikos smogiko išpažintis“ („Confessions of an Economic Hitman”) – pirmasis pasaulyje autobiografinis pasakojimas, kuriame autorius atskleidžia itin slaptos „ekonomikos smogikų“ grupės gyvenimą ir veiklos metodus. Šioje knygoje J. Perkinsas išviešina slaptus JAV imperinės politikos siekius ir kitaip nei žiniasklaida nušviečia politinį ir ekonominį pasaulio žemėlapį pakeitusius įvykius: islamistinio perversmo Irane organizavimą, JAV invaziją į Panamą ir Iraką, bandymą nuversti Venesuelos prezidentą H. Chavezą, kišimąsi į Indonezijos, Ekvadoro, Kolumbijos vidaus reikalus. Knyga itin aktuali šiomis dienomis, kai pasaulį užklupo globali ekonominė krizė, o dauguma vargingesnių valstybių tam, kad išgyventų, yra priverstos skolintis milijonus iš Pasaulio banko ar Tarptautinio valiutos fondo.

Manuel Puig. „Moters vorės pabučiavimas“: romanas. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė, Kitos knygos, 2011.

„Moters vorės pabučiavimas“ – 1976 m. Ispanijoje išleistas kontroversiškas Argentinos rašytojo Manuelio Puigo romanas, 1985 m. ekranizuotas Holivudo ir pelnęs „Oskarą“, o 1992 m. virtęs įstabiu Brodvėjaus miuziklu, pelniusiu 7 „Tonny“ apdovanojimus. M. Puigas (1932–1990) – Argentinos prozininkas, dramaturgas ir kino scenaristas, vienas impozantiškiausių ir paslaptingiausių XX amžiaus Lotynų Amerikos rašytojų. „Moters vorės pabučiavimas“ žymi J. Peróno diktatūros priversto emigruoti kairiųjų pažiūrų rašytojo posūkį į žmogaus laisvės problematiką. Romane pavaizduotas pigmalioniško tipo herojus – dėl „nepadoraus elgesio“ persekiojamas homoseksualas. Abu personažai susitinka toje pačioje kameroje tarytum šiuolaikiški Marato ir de Sado prototipai, įkūnijantys amžiną kovą už

politinę ir asmeninę laisvę. Homoseksualas, pasinaudojęs vien kino istorijų apžavais, sugeba sugundyti politinį kalinį savo nuoširdumu bei gebėjimu pasakoti pačias neįtikinamiausias istorijas.

Vytautas Rubavičius. „Lietuva: korupcinė demokratija“: politinė publicistika. Kitos knygos, 2010.

Vytautas Rubavičius – rašytojas, kultūrologas, politikos apžvalgininkas, įdėmiai stebintis ir komentuojantis Lietuvos valstybės, jos politinės sistemos ir visuomenės raidą atkurtosios nepriklausomybės metais. Vytauto Rubavičiaus knyga „Lietuva: korupcinė demokratija“ negailestingai kritikuoja lietuvišką politinę sistemą, grindžiamą siaurais valdančiųjų interesais ir visuomenėje tarpstančiais korupciniais santykiais. Ne tik kritikuoja, bet ir siūlo tam tikras išeitis. Nesitapatindamas nei su kairiaisiais, nei su dešiniaisiais, tačiau pasiskolindamas geriausias jų idėjas, V. Rubavičius kuria naują idėjinį konstruktą, kuris remiasi dviem pagrindiniais žmonių išlaisvinimo ir įgalinimo principais – realia savivalda ir tiesiogine demokratija.

Irwine Welsh. „Purvas“: romanas. Iš anglų k. vertė Donatas Stačiokas, Kitos knygos, 2010.

Škotijos rašytojo Irvine‘o Welsho – kultinio romano „Traukinių žymėjimas“ (1993, liet. 2008) autoriaus – knygos pasižymi itin juodu humoru, nepraustaburne satyra, velniškai kandžiomis frazėmis ir purvinu gatvės slengu. Jų veikėjai – skurdžių Edinburgo priemiesčių liumpenai – sukasi beviltiškoje alkoholio, narkotikų, sekso ir futbolo karuselėje. Nė kiek nenudailintas socialinių apačių gyvenimo dugnas iškyla 1998 m. išleistame trečiajame I. Welsho romane „Purvas“. Romano herojus – tūlas tvarkos sergėtojas, Edinburgo policininkas Briusas Robertsonas –. mėgsta žaginti jaunas merginas, spardyti sulaikytiesiems galvas, plėšti senas ponias ir svaigintis nelegaliomis substancijomis. Jis būtų tipiškas I. Welsho herojus – rasistas, seksistas, alkoholikas, narkomanas, padugnė, tačiau iš jo sklinda ir sveiko proto balsas. Tai Briuso superego liekana – kaspinuotis, gyvenantis policininko viduriuose. Mirtina dviejų gyvūnų – kirmino ir kiaulės (taip vadinami britų kopai) – psichologinė dvikova ir yra pagrindinis šio romano variklis.