Aną savaitę ELTA pranešė, jog Seimo narys Gintaras Songaila kreipėsi į prokurorus, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo kėsinimosi į Lietuvos teritorijos vientisumą. Pasirodo, benaršydamas internete parlamentaras aptiko vaizdo klipų, kuriuose lenkai (žinoma, jie, kas gi daugiau!) deklaruoja savo siekius atsiimti Vilnių. O Lietuvos prokuratūra tiesiog privalo tuo susirūpinti, skelbia Seimo narys ir patriotiniame laikraštyje publikuoja išsamų skundą.

Gaila, kad Youtube svetainėje jau nebėra (vartotojas išėmė!) paties juokingiausio kreipimesi nurodyto filmuko, kuriame, remiantis Nostradamo pranašystėmis, rodoma, kad Lenkija užimsianti plotus nuo Baltijos iki Uralo. O aš, pavyzdžiui, viename Vilniaus knygyne esu pirkęs kito astrologo ir sapnų aiškintojo, atsiprašau, geopolitiko, pono Dugino iš Maskvos knygą, kurios viršelyje Rusija vaizduojama nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Ir nepamenu, kad kas būtų dėl jos į prokuratūrą kreipęsis ar knygyną penktąja kolona apšaukęs. Kas tai? Neapsižiūrėjimas, abejingumas ar gal sena tradicija, pagal kurią Maskva tautininkams gerokai patikimesnis draugas nei Varšuva?

Na gerai, tarkime, jog Lietuvoje neartėja savivaldybių rinkimai, kad dešiniesiems politikams neskauda galvos dėl Vilnijos balsavimo, dėl to, jog buldozerinė politika ir vėl nepasiteisins, ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonus greta karaliaus Kristaus vėl valdys Lenkų rinkimų akcija. Belieka vien bejėgystė ir galbūt poreikis ta proga kažkur išlieti besikaupiantį įniršį. Bet, tarkime, jog visa tai nesvarbu. Kas lieka tuomet? Ogi, švelniai tariant, ganėtinai neadekvatus, santykis su internetu.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys galėtų ne tik pamokyti prokurorus kompiuterinio raštingumo pradmenų, pavyzdžiui, kaip atidaryti interneto nuorodą, bet ir kiek labiau išmanyti paties interneto esmę. Visų pirma tai, kad internete nesunkiai gali rasti visko, ko tik nori, o dar daugiau to, ko labai labai nenori – nuo pasiūlymų nebrangiai pirkti menkai padėvėtą inkstą iki informacijos apie tai, jog kitąmet Žemė susidurs su nematyta negirdėta planeta Nibiru, o tada – jau visiems mums galas.

Arba, kad ir to, jog internetinės nuorodos ne tik padeda nukeliauti į pirminį vaizdo klipo šaltinį, bet ir gali suteikti šiokios tokios informacijos apie jo įkėlėjus į Youtube svetainę.

Man, pavyzdžiui, labai įdomu, kas tie agresyvieji internautai, įkėlę grėsminguosius filmukus. Todėl nesusilaikau nepasidomėjęs, kokių dar vaizdų jie demonstruoja pasauliui. Ir ką gi? Štai vienas iš jų, tūlas kazik1234321 geopolitika užsiiminėja laisvu nuo Simsų laiku. Nežinia, ar to laiko labai daug lieka...

Kitas, fantastikos virtuozas rafal24pl – įdomesnis egzempliorius. Bet panašu, kad jis labiausiai gedi Lvovo. Kaip negedėsi, gražus miestas. Galiu spėti, jog jo seneliai iš ten. O pats Rafalas, veikiausiai nelabai senas, net nelabai brandus, necenzūrinė leksika ir labai jau mėgėjiškai nupieštos vėliavėlės klipe nieko kito neleidžia įtarti.

Internetas pilnas visko – našistų ir naujalietuvių, kresų mylėtojų ir Rytprūsių nostalgikų, aiškiaregių ir mokslinės fantastikos gerbėjų, žmogėdrų ir burtininkų. Jame galima rasti ir tokių pasažų: „Mes imperinio mąstymo žmonės, o mūsų charakteriai valdantys, visos depresijos iš to ir kyla. Visos bėdos, stresai. Mes esame [...] gentis, kuri gimusi valdyti ir kurios genuose valdymas užprogramuotas. Likimas ar istorija pakaitom svaidė mus iš vienos būklės į kitą, tačiau tai nepakeitė pagrindų – mes imperijos vadovų genties suformuota tauta ir mums Krymas, Ukrainos stepės, Kijevas, Naugardas ir Smolenskas, Juodoji jūra ir Kuršas yra teritorijos, su kuriomis mūsų mintys, ideologiniai stereotipai, ir realios veiklos modeliai susipina.“

Kaip manote, apie ką čia? Apie lenkus, rusus, žydus? Cituoju toliau: „Tai mūsų teritorijos, nuo amžių, ir šita teritorija gali ir turi būti kontroliuojama Lietuvos, iki pat apytiksliai Dono ir Volgos.“ Gražu, ar ne?

Tai ištrauka iš Gintaro Beresnevičiaus opuso „Imperijos darymas. Lietuviškosios ideologijos matmenys. Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmoje pusėje“, išleisto 2003-aisiais, Vilniaus universiteto leidyklos. Vienas iš šios knygelės autorinių teisių turėtojų yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, kurio tuometinis direktorius palydimajame žodyje ant viršelio mano, jog tai „puiki intelektualinė provokacija...“ Sutinku. Tik provokuoja ne šiaip dabar jau Dausų pilietis Beresnevičius ir politikos mokslų profesorius R. Lopata. Provokuoja Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, savo 2003-ųjų metų ataskaitos 1.4.1.4 punkte pranešdama, jog šis veikalas yra jos užsakytas ir finansuotas. Skamba kiek rimčiau nei kazik1234321, net jei tai būtų paties Radeko Sikorskio pseudonimas...

Norintieji išsamiau susipažinti su lietuviška imperine ideologija, knygelę gali parsisiųsti ir perskaityti, tai ne ką sudėtingiau, nei pažiūrėti Lietuvos valstybingumui grasinančius filmukus. O man, savo ruožtu, belieka tik pasidžiaugti tuo, kad kai kurie Lietuvos Respublikos Seimo nariai yra išsilavinę, moka naudotis kompiuteriu bei skaityti lenkiškai ir šitaip gali daug sužinoti. O dar negaliu nepasidžiaugti tuo, kad Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos parlamentarai vargu ar moka lietuviškai, tad jiems tikriausiai nepavyks pasielgti taip groteskiškai, kaip pavyko ponui Songailai...