Vasario 14 dieną, kartu su sužadėtinių globėju, kankiniu, Terni vyskupu šv. Valentinu, liturginis kalendorius mini ir slavų tautų apaštalus – šventuosius Kirilą ir Metodijų.

Šia proga, prie Romoje palaidoto šv. Kirilo relikvijų aukotomis Mišiomis, Čekijos Bažnyčia pradėjo pasirengimus šventųjų brolių atvykimo į jų šalį 1150 metų sukakties minėjimui.

Panašius pasirengimus jubiliejui jau prieš kelis mėnesius pradėjo ir Slovakijos Bažnyčia.

Mišioms prie šv. Kirilo kapo, Romos šv. Klemenso bažnyčioje, vadovavo Prahos arkivyskupas emeritas kardinolas Miloslav Vlk. Prieš tai kardinolas kartu su Čekijos kultūros ministru ir ambasadoriumi prie Šventojo Sosto aplankė Šv. Petro bazilikos požemy palaidoto komunistų persekioto Prahos arkivyskupo kardinolo Josefo Berano kapą.

Iš Graikijos kilę broliai Kirilas ir Metodijus skelbė Kristų slavų tautoms, gyvenusioms nuo Balkanų iki Didžiosios Moravijos valstybės, kuriai priklausė ir dabartinės Čekijos ir Slovakijos teritorija. Vienas iš brolių – Metodijus – ir mirė skelbdamas Kristų Moravijos valstybėje. Jo relikvijos palaidotos buvusioje valstybės sostinėje Velehrade, dabartinėje Čekijoje.

815 m. gimęs vyresnysis brolis Metodijus, prieš tapdamas vienuoliu vadinosi Mykolu. Taip pat ir Kirilas, gimęs 826 arba 827 m., kol nebuvo vienuolis turėjo kitą – Konstantino vardą. Pirmiausiai Metodijus, paskui ir Kirilas, buvo Bitinijos Olimpo kalno vienuolių bendruomenės nariai.

Abu broliai buvo pasiųsti skelbti Evangelijos į Moraviją, kur krikščionybę priėmę vietiniai slavai neturėjo pakankamai kunigų. Moravijoje Kirilo ir Metodijaus misija nebuvo sėkminga, nes teko susidurti su ten pat apaštalavusių frankų misionierių priešiškumu.

Norėdami išspręsti ginčą dėl jurisdikcijos, broliai 867 metais atvyko į Romą. Popiežius Adrianas II pritarė jų misijai Moravijoje. Davė taip pat leidimą skelbti Kristų slavų kalbomis ir patvirtino slaviškąją liturgiją.

Viena didžiausių naujovių ir vienas giliausių pėdsakų, kuriuos Kirilas ir Metodijus įspaudė Bažnyčios istorijoje buvo įsitikinimas, jog evangelizuojamos tautos gali suprasti ir priimti gerąją Naujieną tik savo gimtąja kalba. Šito įsitikinimo rezultatas yra slavų kalboms pritaikytas graikiškas alfabetas, vieno iš dviejų brolių garbei pavadintas „kirilica“.