Į didžiųjų ir į mažesnių Lietuvos miestelių ir gyvenviečių bibliotekas vis dažniau žmonės ateina ne tik knygų ar periodinės spaudos paskaityti, paskutinių naujienų sužinoti, bet vis daugiau žmonių susidomi galimybe išmokti naudotis internetu.

Bibliotekose įsteigus nemokamus interneto prieigos taškus gyvenimas pagyvėjo, tai tvirtino ir Anykščių r. Kavarsko bibliotekininkė Eugenija. Ji džiaugėsi, kad atsirado ne tik norinčiųjų išmokti naudotis kompiuteriu bei internetu, bet ir tų, kurie jau pramokę į biblioteką vis grįžta, drąsiai sėda prie kompiuterio ir ne tik sklaido interneto dienraščius ar regioninę spaudą, bet ir drąsiai naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, kitais interneto teikiamais privalumais. Viena tokių – namie kompiuterio dar neturinti ir į Kavarsko biblioteką vis grįžtanti Aldona Murnikova.

Kaip pasakojo pašnekovė, iki tol, kol Kavarske buvo suorganizuoti kompiuterinio raštingumo kursai, ji kompiuteriu visai nebuvo dirbusi, nežinojo, kaip jis veikia, tačiau ilgainiui ėmė jausti, kad, jei neišmoks, nebespės koja kojon su visais ir daug dalykų tiesiog nežinos.

„Vilniuje gyvenantis penkiametis anūkas už mane daugiau žinojo, kaip kompiuteriu naudotis. Kai prašydavo kompiuterį įjungti ar kokį žaidimą paleisti, galėdavau tik pasakyti, kad tikrai negaliu, nes visai nežinau, kaip. Tai jis pats su tėvų pagalba išmoko, o man telikdavo iš šono stebėti ir stebėtis, kaip jis veikia“, – pirmuosius prisiminimus apie susidūrimą su kompiuteriu bei internetu pasakojo ponia Aldona. Vėliau, pasak pašnekovės, jos dėmesį vis patraukdavo per radiją ar televiziją skelbiami pranešimai, jog papildomos informacijos viena ar kita ją dominančia tema galima rasti įvairiose interneto svetainėse. „Vis galvodavau, kaip man tą informaciją pasiekti, jei kompiuterio neturiu, o internetu naudotis nemoku. Bet labai jau norėjau neatsilikti nuo gyvenimo. Ir tikrai  nuo pačių pradmenų pradėjau mokytis. Net pelytės rankose niekad laikius nebuvau“, – dabar jau su šypsena prisimena Aldona ir nuoširdžiai dėkoja bibliotekininkei Eugenijai, kuri, sako, buvusi tikrai kantri ir labai geranoriška mokytoja.

Nedidelėje gyvenvietėje kompiuterinio raštingumo kursams didelės reklamos nei primygtinių kvietimų esą nereikėjo: žmonės vieni per kitus išgirdo, sužinojo ir entuziastingai rinkosi. Bet, pasak Eugenijos, tik į pirmąjį susitikimą. Vėliau liko tik tie, kurie atėjo ne tik smalsumo pagauti, bet tikrai norėdami mokytis. Aldona sakė, kad net ir gerokai jaunesnių kaimynų nepavyko prikalbinti ateiti pasimokyti, o kai kurių žmonių skeptiškas požiūris į kompiuterius ir internetą iki dabar išlikęs. Pasak Eugenijos, yra skaitytojų, kurie visus internetu besinaudojančius per dantį traukia ir patys prie kompiuterio šiukštu neina. Tačiau, pasak Aldonos, ji tokių kalbų neklausanti, juo labiau kad jau pati gali įvertinti įgytų mokslų naudą.

Dabar, išklausiusi kompiuterinio raštingumo kursus, ji jau sakosi ne tik kad kompiuterio nebebijanti, bet ir laikraščius internete paskaitanti, ir regioninę spaudą, susikūrusi savo elektroninio pašto dėžutę ir laiškais bendraujanti su kurso draugėmis bei giminaičiais.

Bet bene svarbiausia nauja ir gyvenimą gerokai palengvinusi galimybė, anot Aldonos, – tai elektroninės bankininkystės paslauga. Nemažai laiko Estijoje gyvenusi moteris pensiją sako gaunanti eurais, tad kol nesinaudojo internetu turėdavo vykti į Anykščius ir ten papildomai mokėti už valiutos konvertavimą. Dabar to daryti jai nebereikia: „Išmokus naudotis elektronine bankininkyste, ne tik kad lengviau ir paprasčiau, bet ir gerokai pigiau viskas atsieina. Nereikia mokėti už kelionę į Anykščius, ir bankas nenuskaičiuoja už valiutos konvertavimą. Gal tik atrodo, kad čia litas kitas, bet iš tiesų ne taip jau ir mažai tų litų susitaupo. Vien kelionė į Anykščius aštuonis litus kainuoja. O jei ne vieną kartą per mėnesį važiuoti tenka, tai ir dar daugiau sutaupyti galima“, – džiaugėsi Aldona ir dalijosi planais komunalinius mokesčius per internetą taip pat išmokti sumokėti.

Aldona pusiau juokais pusiau rimtai prasitarė, kad nors nuosavą kompiuterį ji įsigyti ir galėtų, jai visai patinka ateiti nemokamu internetu naudotis į biblioteką: „Man smagu ateiti ne tik reikalų susitvarkyti ar kas rūpi internete perskaityti, bet ir su žmonėmis susitikti, pasikalbėti. Be to, čia internetas nemokamas, o jei namie turėčiau, vis tiek tektų mokėti ir turbūt aš jame galybę laiko praleisčiau“, – samprotavo Aldona.