Ką tik pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje vis dar nedrąsiai, tačiau jau daugiau nei pernai kalbėta apie elektroninę leidybą ir jos galimybes. Iki šiol nesibaigia svarstymai, ar popierinei knygai neišvengiamai artėja galas, ar ji atlaikys pilnaverte knygų rinkos dalyve bandančią tapti technologinę naujovę.
Vis dairydamiesi į užsienio patirtį, mūsų šalies leidėjai elektronines publikacijas populiarinti bando ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad kol kas tai geriau sekasi akademinėje sferoje.

CrossRef – turinio apsauga ir interaktyvus skaitymas

Pirmąją Knygų mugės dieną joje svečiavęsis CrossRef inovacijų direktorius Džefris Bilderis (Geoffrey Bilder) kalbėjo apie novatoriškas technologijas akademinei leidybai.
CrossRef – tai 1999 m. akademinių leidėjų įkurta ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – skatinti naujų technologijų, lengvinančių ir greitinančių mokslinę paiešką, vystymąsi. Šiuo metu organizacija vienija daugiau nei tūkstantį narių visame pasaulyje. CrossRef sistemoje užregistruota virš 43 milijonų mokslinio turinio publikacijų.
Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Knygų mugės svečias Dž. Bilderis dirba prie inovatyviausių technologijų, skirtų akademinei bendruomenei, kūrimo bei įgyvendinimo.
Kaip žinia, tikriausiai pati aktualiausia problema, susijusi su elektronine leidyba – nesudėtingas kūrinių plagijavimas, tapęs tikru galvos skausmu viso pasaulio leidėjams. Knygų mugėje Dž. Bilderis pristatė apsaugą nuo mokslinių tekstų plagijavimo CrossCheck. Šios sistemos privalumas – ne tik plagijavimo prevencijos technologija iThenticate, bet ir duomenų bazių, su kurių publikacijomis sutikrinamas rankraštis, dydis. Be to, CrossCheck turi galimybę įvairiais formatais parengtą tekstą sulyginti ne tik su straipsniais uždarose duomenų bazėse, bet ir su pavieniais informacijos šaltiniais internete. Plagijato identifikavimo sistema tikrina tekstą anglų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Prie šio projekto iki šiol prisijungė virš 130 pasaulio leidėjų.
Deja, sistemoje neišvengiamai esama ir trūkumų. Kol kas CrossCheck negali lyginti nuotraukų, grafikų, lentelių bei formulių.
Leidėjams, apsaugantiems savo publikacijas CrossCheck sistema, Dž. Bilderis patarė prie šių publikacijų talpinti CrossCheck logotipą kaip turinio originalumo užtikrinimą bei apsaugą nuo potencialių kopijuotojų.
Ši apsaugos nuo plagijavimo technologija 2008 m. laimėjo ALPSP (The Association of Learned and Professional Society Publishers) apdovanojimą už leidybos inovaciją.
Knygų mugėje Dž. Bilderis aptarė ir neveikiančių nuorodų ar neegzistuojančio puslapio problemą. Vidutinė žiniatinklio nuorodų gyvavimo trukmė – šešeri metai. Neretai nuorodos nebeveikia dėl neatsakingų žiniatinklio administratorių, kurie apleidžia ar pamiršta domeno vardą. CrossRef pasiūlė sprendimą  – DOI (skaitmeninis objekto identifikatorius). Tai patikimesnis identifikatorius  nei iki šiol paplitę, priklausantys nuo domeno vardo, kuris iš esmės jo savininkui nepriklauso. Todėl dabar beveik 50 milijonų nuorodų į mokslinę informaciją visada veikia stabiliai. Šį identifikatorių internete turi XVII-XXI a. tekstai.
CrossRef taip pat siūlo galimybę lengvai atrasti straipsnyje paminėtą publikaciją ar citatą. DOI pagalba literatūros sąrašas padaromas interaktyviu, taigi skaitytojas gali lengvai pasiekti kitas publikacijas, kurios cituojamos leidėjo tekste. Taip pat ir leidėjas gali matyti, kas ir kur citavo jo publikuotą tekstą. Visi leidėjai, užsisakę šią paslaugą, į elektroninį paštą gauna pranešimus apie jų tekstų citavimą.
Balandžio mėnesį CrossRef ketina pristatyti dar vieną naujovę. Būsimojo projekto CrossMark tikslas – nuolat atnaujinamas mokslinių straipsnių turinys su visiems skaitytojams matomais pataisymais. Paspaudus ant greta teksto esančio CrossMark logotipo skaitytojas matytų, ar straipsnis taisytas, ir lengvai rastų visus atnaujinimus, padarytus staipsnio autoriaus.

Popierinė knyga – malonumui, elektroninė – informacijos paieškai

Besidalinusiems patirtimi Lietuvos akademiniams leidėjams Knygų mugėje aštrios diskusijos surengti nepavyko, nes visi jie laikėsi panašios nuomonės – popierinė ir elektroninė knygos gyvuos lygia greta. Kauno Technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ direktorius Vidmantas Labašauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro direktorius Gytis Vaškelis ir leidyklos „TEV“ generalinis  direktorius Elmundas Žalys vieningai elektroninę leidybą „įteisino“ akademinėje sferoje.
Anot E. Žalio, terminas „skaityklė“ kalbant apie elektronines knygas leidžiančius skaityti prietaisus yra netinkamas. Šį pavadinimą jis siūlo pakeisti „ieškykle“ ar „informacijos gaudykle“, mat Lietuvoje elektronines knygas žmonės kol kas skaito tik savišvietos tikslais.         
„Jei noriu skaityti – skaitau popierinę knygą, jei ieškau informacijos – elektroninę“, – diskusijoje apie elektronines knygas ir tradicinės knygos likimą sakė E. Žalys.
V. Labašauskas pasakojo apie leidyklos „Technologija“ platinamas elektronines knygas, turinčias licencijų numerius. Tai reiškia, kad įsigijęs elektroninę knygą skaitytojas savo kompiuteryje ar skaityklėje turės įvesti licencijos numerį. Tačiau nepaisant visų apsaugos priemonių kopijuojamas turinys išlieka didžiausia problema elektroninėje leidyboje.
Anot V. Labašausko, elektroninių knygų apsauga DRM (digital right management) užraktais nepasiteisino – ji nesunkiai įveikiama patyrusiems piratams. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje gyventojai nėra įpratę pirkti elektroninio turinio – tokie įpročiai, o, tiksliau, jų nebuvimas itin įtakoja elektroninę leidybą, kuri visame pasaulyje dar tik įsibėgėja. Nepaisant to, angliakalbėje leidybos rinkoje  šiuo metu iki 15 % pajamų gaunama iš elektroninės leidybos. Lietuvai apie tokią statistiką svajoti dar anksti, o gal ir visai neverta. Kaip vieną iš priežasčių diskusijos dalyviai minėjo ganėtinai buitinį reiškinį – dėl nedidelio mūsų šalies ploto žmonėms nereikia į darbą važiuoti po dvi valandas, taigi ir elektronių knygų, kurias itin patogu skaityti kelionių metu, paklausa nedžiugina.
Lietuvos leidėjai skeptiškai vertina ir galimybę skaityklėje sutalpinti tūkstančius knygų. Tačiau kiek jų vidutiniškai per gyvenimą perskaito žmogus? Geriau pasvarsčius, ši skaityklių funkcija pasirodo bevertė.
Tai – ne vienintelis jų trūkumas. V. Labašauskas minėjo, kad populiariai skaityklei Kindle, ypač reklamuotai 2010 m. Knygų mugėje, labai sunku paruošti informaciją: jeigu tekste įsivelia klaida, norint ją pataisyti tenka permaketuoti visą knygą.
Kalbėdamas apie skaitykles G. Vaškelis XXI-ąjį amžių pavadino hibridų laiku ir neabejojo, kad, turint omenyje itin spartų technologijų vystymąsi, labai greitai jos taps atgyvena.
Diskusijos dalyviai buvo įsitikinę, kad elekjotroninė knyga reikalinga Lietuvos skaitytojams, o autorių teisių ir turinio kopijavimo problemos – ne ką mažiau aktualios tradicinių knygų leidyboje.

VGTU – pirmasis CrossRef narys Lietuvoje

Nors Lietuvos akademiniai leidėjai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinės patirties, kol kas tik Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) išbandė beveik visas CrossRef mokslininkams ir leidėjams siūlomas inovacijas. Štai pavyzdžiui interaktyvių literatūros sąrašų galimybe Lietuvoje kol kas pasinaudojo tik VGTU bei Lietuvos fizikų draugijos leidžiami žurnalai. Be to, universitetas skaitytojams pristatė pirmąjį vadovėlį su judančiais grafiniais elementais.
VGTU Knygų mugėje atšventė ir vienerių metų akademinių elektroninių knygų Lietuvoje gimtadienį. Šia proga universiteto leidykla „Technika“ pristatė projektą Baltic eBooks.
Leidyklos elektroninių knygų portalas ebooks.vgtu.lt išaugo į naują akademinių knygų svetainę Baltic-eBooks.eu, prie kurios jau prisijungė Mykolo Romerio universitetas.
VGTU leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė džiaugėsi, kad per metus puslapį ebooks.vgtu.lt aplankiusių žmonių skaičius siekė beveik milijoną skaitytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. E. Dagienė tikisi, kad prie naujojo projekto Baltic eBooks prisidės ir daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų, o elektroninių knygų skaitytojai išmoks pasinaudoti visomis jų teikiamomis galimybėmis.
Projekto, kurį vykdo Lietuvos mokslo periodikos asociacija, tikslas – sudaryti Baltijos šalyse išleistų elektroninių knygų kolekciją ir pristatyti ją pasauliui pažangiomis ir šiuolaikiškomis priemonėmis. Visas portale Baltic-eBooks.eu pateiktas knygas skaitytojas galės rasti internete arba atsisiųsti į savo kompiuterius, tarp jų ir į iPad planšetinį kompiuterį. Savo išvaizda bei teikiamomis galimybėmis jis primena elektroninių knygų skaitykles. iPad leidžia užtikrinti interaktyvų teksto turinį, lengvą ir greitą paiešką, pastabų žymėjimąsi, teksto priartinimą (tai ypač praverčia studijuojant smulkius brėžinius ar lenteles).
Dalyvaudamas Baltic eBooks projekte leidėjas savo ruožtu galės matyti publikacijų populiarumo statistiką (t. y., kiek žmonių ilgiau kaip minutę vartė vieną ar kitą knygą).
Projekto pristatymui skirtame Knygų mugės renginyje buvo kalbama ir apie tai, dėl ko labiausiai nuogąstauja užsienio elektroninių knygų leidėjai. Labiausiai juos neramina tinkamo verslo modelio sukūrimas, o taip pat piratavimas, elektroninių knygų licencijavimo būdai, autorių teisių problemos, spartus naujų technologijų kismas. Nepaisant to, App Store elektroninės knygos pardavimai jau viršija kompiuterinių žaidimų pardavimus. Iki šiol populiariausias elektroninių knygų formatas išlieka PDF, o moksliniai leidiniai daugiausiai skaitomi asmeniniuose kompiuteriuose.

Ieva Vaitkevičiūtė