Prieš keletą dienų viešoje erdvėje vienas politikas tvirtino, kad „Opus Dei“ prelatūra yra sekta ir kad jos nariai bando skverbtis į valdžios struktūras. Šia proga dar kartą primename, kad bet kokių pažiūrų politikams, siekiantiems savo tikslų, nedera apie oficialias Katalikų Bažnyčios struktūras sakyti netiesą, nes tai nepasitarnauja visuomenės konsolidavimui. Juo labiau tai netinka daryti politikams, kurie save laiko katalikais.

Iš tikrųjų „Opus Dei“ yra ne sekta, kaip tai kai kas bando paskleisti, bet Katalikų Bažnyčios dalis. 1982 metais popiežius Jonas Paulius II jai suteikė juridinį asmeninės prelatūros statusą. „Opus Dei“ prelatūros nuostatai yra patvirtinti Šventojo Sosto, ji atskaitinga Vyskupų Kongregacijai ir pats popiežius skiria jos vadovą. Maža to – 2002 metais spalio 6 d. popiežius Jonas Paulius II „Opus Dei“ įkūrėją Jose Maria Escriva de Balaguerą paskelbė šventuoju. Nuo 1994 metų „Opus Dei“ veikia Lietuvoje ir jos veiklą laimina Lietuvos vyskupai.

„Opus Dei“ misija yra ne politinio, bet grynai dvasinio pobūdžio. Ji rimtai rūpinasi savo narių dvasiniu ugdymu. Jos nariai, kaip ir visi katalikai, gali dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir religiniame gyvenime. Kuo gali būti pavojinga „Opus Dei“ prelatūra, jei ji rūpinasi savo narių dvasiniu tobulėjimu? Galime suprasti antibažnytiškai nusiteikusius asmenis, kurie šmeižia „Opus Dei“ prelatūrą, bet glumina tai, kad save katalikais laikantys politikai apie „Opus Dei“ prelatūrą kartais kalba kaip netikintys žmonės.

Kauno arkivyskupija