2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Reportažas apie futbolininką, kuris nuspyrė pelėdą

2011-03-09
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Gamta 

„Pelėda po futbolininko smūgio nugaišo“, – taip vadinasi prieš savaitę „Delfi.lt“ rubrikoje „Grynas“ paviešintas reportažas. Kyla klausimas, ar toks tekstas atitinka skambius Aplinkos ministerijos remiamo projekto tikslus?

Dirbant žiniasklaidoje, tūlam kasdien tenka peržiūrėti dešimtis įvairiausių rašinių. Todėl baigiantis dienai nuo informacijos pertekliaus ūžianti galva – įprastas reiškinys. Tačiau būna išskirtinių dienų, kai saikas viršijamas, ir, atsivertęs keliasdešimtą rašinį, nejučia griebiesi už galvos.

Šį kartą tai atsitiko peržvelgus „Delfi.lt“ rubriką Grynas, skirtą informacijai apie aplinkosaugą, darnų gyvenimą ir gamtą. Viename iš titulinių šios rubrikos tekstų puikavosi žinutė apie tai, kaip vienas Kolumbijos futbolo klubo žaidėjas spyriu aikštelėje užmušė kitos komandos talismaną – pelėdą.

Primenu, „Grynas – tai nemokamas informacinis projektas internete apie aplinką, jos saugojimą, atsakingą vartojimą, darnų gyvenimą ir gamtą. Grynas – vadinasi, tyras ir skaidrus, be priemaišų. Tai – pagrindinė projekto siekiamybė. Jis turi būti toks, kokia turėtų būti aplinka – švari ir skaidri, kaip vandenynai (...)“.

„Per varžybas paukščiui pirmiausia buvo pataikyta kamuoliu, o po to „Deportivo Pereira“ gynėjas Luisas Moreno priėjęs nuspyrė paukštį apie tris metrus. Vėliau jis teigė nežinojęs, jog paukštis buvo priešininkų talismanas. Sirgaliai jo veiksmus palydėjo skanduote: „Žudikas!“, – rašoma pranešime.

Peržiūrėjus reportažą, natūraliai kilo klausimas: ką, viešindami tokius reportažus, redaktoriai nori pasakyti skaitytojams? Ką informacija apie užmuštą pelėdą turi bendro su gamta? Ir ar toks tekstas atitinka skambius šio Aplinkos ministerijos ir ES remiamo projekto tikslus?

Ar tai „švarus ir skaidrus kaip vandenynas“ reportažas? Bent man kilo tam tikrų abejonių. Su gamta bendro jis turi nebent tiek, kad pelėda ir futbolininkai yra gamtos dalis. Nėra tai ir pamokanti istorija. Ko gali pamokyti „Akistatos“ stiliaus kriminalai?

Kadangi kitokio argumento sugalvoti nepavyko, iškėliau šią hipotezę: ar nebus istorija apie nuspirtą pelėdą pasirinkta vien dėl jos „frykiškumo“, t.y. keistumo?  Ne paslaptis, dalį skaitytojų lengviausia patraukti pateikiant „egzotiškus“, nenormalius, peržengiančius ribas vaizdus.

Tokio reportažo paviešinimas signalizuoja ir kalbėjimo apie gyvąją gamtą būdo klausimą. Kadangi gyvūnai ir paukščiai negali pasipriešinti mūsų projekcijoms, jiems dažnai tenka atsidurti mūsų sufantazuotuose kontekstuose: nuo „Animal planet“ šou iki drabužiais aprengtų naminių gyvūnėlių.

Kalbant apie pastarąjį atvejį, brandūs, gamta iš tiesų besidomintys redaktoriai, užuot bergždžiai eikvoję energiją reportažui apie tokią pelėdos baigtį, tiesiog papasakotų istoriją apie paslaptingą ir įdomų pelėdų gyvenimą, jų rūšis, išvaizdą, maitinimosi ir perėjimo ypatybes, biotopus ir pan.

Be jokių abejonių, „Delfi.lt“ inicijuotas projektas Grynas yra įdomus ir naudingas. Tačiau kaip tik dėl to jam keltini ir aukštesni reikalavimai. Ar keli šaukštai deguto gali sugadinti medaus statinę, spręsti skaitytojams. Mano įsitikinimu, mažų mažiausiai ką privalo turėti žurnalistai rinkdamiesi informaciją, tai klausą ir skonį.

Zigmas Vitkus

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.