Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje kol kas geriausiai pasižymi Utenos, Rietavo rajonų, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės.

Šios savivaldybės pirmauja pagal įvairių atskirties mažinimo projektų įgyvendinimą, ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Minėtoms savivaldybėms geriausiai sekasi įgyvendinti tokius projektus kaip viešųjų pastatų rekonstravimas ar statyba, viešųjų erdvių, kelių tvarkymas, turizmo infrastruktūros plėtojimas, socialinių paslaugų teikimo įstaigų, naujų socialinių būstų ir darbo vietų kūrimas, daugiabučių rekonstravimas.

"Jie aktyviausiai ir daugiausiai iniciatyvų rodo, kelia ambicingesnius tikslus. Kai kurioms savivaldybėms trūksta ambicingumo, nesiekiama projektų įgyvendinti", - antrino viceministras Sigitas Šiupšinskas.

Anot S.Šiupšinsko, pasitempti dar reikėtų programos "atsilikėliais" kol kas laikomiems Kupiškio, Prienų, Klaipėdos rajonams bei Pagėgių savivaldybei.

"Jie turėtų pasitempti ir daugiau iniciatyvų parodyti. Norėtųsi, kad ir Darbo birža daugiau taikytų aktyvių darbo rinkos priemonių, padidintų savo įtaką steigiant naujas darbo vietas", - kalbėjo jis.

Pagal apskritis pirmauja Alytaus, Telšių ir Vilniaus, atsilieka - Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.

Tačiau, pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovų, vykdant programą, iki šiol jau pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad visose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis nei 75 proc. vidurkio, o registruotas nedarbas ne daugiau nei 35 proc. aukštesnis už šalies vidurkį.

Kaip kai kurių regionų atsilikimo priežastis S.Šiupšinskas įvardija administracinių gebėjimų, ambicijų, finansų trūkumą. Ministras R.Palaitis savo ruožtu prideda, jog projektų įgyvendinimas užtrunka ir dėl valstybės įstaigų veiklos, pavyzdžiui, Regionų plėtros taryba esą ilgai svarsto, kokiam projektui skirti finansavimą.

"Ilgas ir komplikuotas procesas, kol susitaria, kokiam projektui skirti ir neskirti pinigų", - teigė ministras.

Anot jo, kol kas savivaldybių įvardijimas "pirmūnėmis" ar "atsilikėlėmis" yra preliminarus, kadangi kol kas iš visų pagal regionų atskirties programą įgyvendinamų 1325 projektų baigta maždaug ketvirtadalis - 326, o likę 999 dar tęsiami.

Jie visi turėtų užbaigti iki 2012 metų pabaigos - tik tuomet, R.Palaičio teigimu, būtų aišku, kokios savivaldybės geriausiai pasinaudojo parama.

2007-2010 šiai programai iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių lėšų buvo skirta apie 1,4 mlrd. litų, o 2011-2013-aisiais Vyriausybė numato dar apie 1 mlrd. litų.

Pagrindinis investicijų į regioninius centrus, problemines teritorijas bei mažus miestelius tikslas - pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio, o nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu.

Numatoma, kad iki 2013 metų 15-oje miestų, esančių probleminėse teritorijose, bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra, atnaujinti 200 daugiabučių namų, beveik dešimtadaliu sumažės socialinio būsto laukiančių šeimų skaičius.

Numatyta baigti kompleksiškai sutvarkyti viešąją infrastruktūrą ir aplinką ir šimte kaimų bei mažų miestelių.