Ieškau, ir atradęs ką nors nekasdieniško ar retai matomo, stengiuosi pasidalinti su tokiais pat kaip aš – esančiais.

Kartais kyla natūralus klausimas, kas iš to man? Gavęs atsakymą, būtinai jums paskambinsiu. Varpais.


Užaštrinti

Mane
pirmiausia
tarytum lavoną iš filmo,
suvyniotą į kilimą išgabena.
Darosi vėsu, ko gero, tempia per kiemą,
smėlyje liks įspaudas,
šitaip jie ras antveidį, dantis,
galbūt šiek tiek ochros ir truputi kaulų.

Niekam neateis į galvą,
jog tą vakarą
buvau paguldytas ant menčių,
iš toliau matėsi pėdos,
pakaušio kampelis,
girdėjosi balso kalenimas,
saugojau malonumo virpulį
nešioti jūreivišką mazgą, kaip kaklo dalelę.
-------------------------------
Žibinto šviesa skirta
tik tamsai
užaštrint,
pamenu dar sakei
- Ir visko buvo per maža,
nors stovėjome ten, kur kadaise
per spūstį
sudeginom karpinius ir varines dūdas angeliūkščių.

 

Batraiščiai

Aklojo
matavimas
slypi žolės
tvinksniuose,
tad suvarstyk man batus
ir paleisk
skristi

 

Dabar tik trys valandos miego

Vidinė ūko pusė,
čirškiu iškamšos styginiu,
nes trūksta vėjo fonetikos,
to lūpų kampučių žydėjimo.

Šoka vandens čiuožikas,
ir atviras laidas
virš versmių ištekėjimo
įmerkia kojas, kad būtu šviesiau.

Horizontas sparčiai kalkėja
Horizonte bėga šernai

 

Siamo Amistadas

Trejetas kojų,
dvi rankos,
dvi širdys,
trejetas plaučių,
vienerios kepenys.
Liemenį gelsvą meski per bortą, kad užterštų koralų vidurius,
žvejų laimikį ir perlų vėrinius ant asketiškų kaklo paviršių.

Žiurkės triumuose
ir
sudvisęs vanduo
ir
burnos išpurtusios
ir
plačiai atsivėrusios.

Trejetas kojų,
dvi rankos,
dvi širdys,
trejetas plaučių,
vienerios kepenys.
Korėtą liemenį glamonėki, siurbk druskingą paviršių, keisk,
maišyk ir maišykis. Pirmieji laivą paliks skorbuto krečiami kūnai.

 

Kiparisai liepsnoj

Užu lango giedra,
vien tik mes,
jokio
triukšmo.

Akys trupa padėtos
ant stalo,
ar girdi,
kaip varikliai
paraginti inkščia?
Ten manęs per mažai,
tiktai ankštas
kvartalas.

Vargu bau ar mes buvom
išėję toliau, nei kaimynas,
druska apibarstęs slenksčius.

Kiaurai lubų pagalvius
įsismelkusį
kliedesį
sutrinu pirštais,
pažiūrėk,
tu tiktai pažiūrėk,
kaip krypuoja
liepsnoj kiparisai.

Tavo
oda alebastro
prigėrusi
stingsta.