2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Įvardinti didžiausi Vilniaus regiono teršėjai

2011-03-17
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
kaminai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išanalizavo ir apibendrino praėjusių metų veiklos vykdytojų pateiktų statistinių ataskaitų duomenis ir įvardijo didžiausius oro teršėjus Vilniaus regione.

2010 metais iš stacionarių oro taršos šaltinių išsiskyrė 41 tūkst. tonų teršalų, iš jų 82 % (33,7 tūkst. tonų) teršalų sugaudyta bei nukenksminta valymo įrenginiuose ir 7,3 tūkst. tonų teršalų pateko į aplinkos orą.

Palyginus su 2009 metais praėjusiais metais, teršalų į aplinkos orą buvo išmesta 0,9 tūkst. tonų daugiau. Tai sąlygojo pagrindinių aplinkos oro teršėjų - elektros energiją ir šilumą regione gaminančių įmonių išmetimai, naujų taršos šaltinių atsiradimas, gyvulininkystės kompleksų vertinta tarša.

2010 metais į aplinkos orą daugiausia pateko anglies monoksido (CO) –2,2 tūkst. tonų (2009 m. – 1,8 tūkst. tonų), sieros dvideginio (SO2) –2,1 tūkst. tonų (2009 m. – 1,9 tūkst. tonų), azoto oksidų (NOx) –1,9 tūkst. tonų (2009 m. – 1,8 tūkst. tonų), įvairių lakių organinių junginių (LOJ) – 0,6 tūkst. tonų (2009 m. – 0,5 tūkst. tonų) ir kietų dalelių (KD) – 0,3 tūkst. tonų (2009 m. – 0,3 tūkst. tonų).

Vilniaus regione didžiausiais oro teršėjais išlieka AB Lietuvos elektrinė, UAB „Vilniaus energija“, Termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir Nr. 3, kurių išmetamų teršalų kiekiai tiesiogiai sąlygojami klimatinių sąlygų, suvartojamo kuro kiekio, šilumos ir elektros poreikio.

AB Lietuvos elektrinė 2010 metais į atmosferos orą išmetė 1,1 tūkst. tonų teršalų. Deginant skystą kurą, pelenai buvo sugaudomi elektrostatiniame filtre, kurio efektyvumas – 94%,  o sieros dioksidas – nusierinimo įrenginyje, kurio efektyvumas - 94%. Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 į atmosferos orą išmetė 2,5 tūkst. tonų teršalų, o Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2 – 0,308 tūkst. tonų teršalų.

2010 metais veiklos vykdytojai vykdė aplinkos oro taršą mažinančias priemones. Šioms priemonėms įgyvendinti buvo panaudota 10 mln. 4 tūkst. litų. Vilniaus mieste UAB „Fegda“ įdiegė asfalto analizatorių su trichloretileno regeneravimo funkcija. UAB Vilniaus energija” termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 baigtas statyti dūmų kondensacinis ekonomaizeris. Po priemonės įdiegimo numatomas 9,5 t/m azoto oksidų, 1,3 t/m anglies monoksido ir 26 t/m kietų dalelių sumažėjimas. Elektrėnų savivaldybėje UAB “Dailinta” pastatė dvejus rankovinius filtrus. Numatomas kietų dalelių sumažėjimas – 2 t/m. Vilniaus rajone UAB “Eurovia Lietuva” pastatė naują asfalto –betono maišyklę Bennighoven concept “TBA 4000U” siekiant sumažinti 12 t/m kietųjų dalelių.

AB Lietuvos elektrinė planuoja 2012-2013 m. savo teritorijoje pastatyti 400 MW galios šiuolaikinę, atitinkančią geriausias šiuolaikines technologijas, skirtas dideliems kurą deginantiems įrenginiams, kombinuoto ciklo (dujų turbina su katilų utilizatoriumi) elektrinę. Naujo energetinio bloko darbas bus 30 % efektyvesnis nei šiuo metu elektrinėje eksploatuojamų energetinių blokų, tai reiškia, kad tai pačiai energijos kilovatvalandei (kWh) pagaminti bus sunaudojama 30% mažiau gamtinių dujų ir bus 30% mažiau išmesta teršalų į aplinkos orą. Šios aplinkos oro taršą mažinančios priemonės įgyvendinimas užtikrins ir gamtos išteklių efektyvesnį panaudojimą, taupymą bei sumažins atliekų susidarymą.

Aplinkos ministerijos informacija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.