Kun. Kęstutis Dvareckas. Auginami dangui
Antrasis gavėnios sekmadienis pristato Jėzaus atsimainymo ant Taboro kalno įvykį (Mt 17, 1–9). „Gera mums čia būti“, – susižavėjęs atsidūsta Petras. Suprantama, ir mes visada mieliau renkamės tai, kas atrodo gera. Kažkas netgi įtikino mus, kad gyvenimas privalo būti niekeno nedrumsčiamas malonumas... Ar tai tiesa? Ar sunkume, išmėginime, kryžiuje kartais taip pat neslypi palaiminimas?
Homilijos autorius yra priklausomų asmenų reintegracijos bendruomenės „Aš esu“ pradininkas ir vadovas. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios rezidentas.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
To si,Dominykas yra susirupines tuo ka mato ir nepaslaptis kad zeme yra piktojo valdzioje.Nieko destruktyvaus as nematau sitame pastebejime.Taip Dievas mus myli,taciau ir kryziu duoda nesti.
Atrodo, kad pasaulį valdo jėgos, kurios tikrai siekia sukurti pragarą žemėje. Man baisų darosi pagalvojus apie gyvenimo sąlygas ir aplinką, kuriomis teks gyventi mano anūkėliams....
Aš sielą paklajot išleidau po dausas.
Kas laukia po mirties, gal žinią man parneš?
Sugrįžo ji atgal ir štai ką man pasakė:
DANGUS ir PRAGARAS - tai aš ir tiktai aš.
(Omaras Chajamas)
Mes patys su-si-kuriame sau pragarą ir dangų. Atpildas priklauso nuo to, kaip naudojamės savo protu, tiesiog čia ir dabar... Stiprybės, Jums, kunige.

















Taip, pragarą susikuriame tiktai patys... Kaip vaikomės pinigų, malonumų, vienadienių blizgučių - to, kas mus įkalina ir atskiria nuo Dievo... Į priklausomybės pinkles patenka visi, ne tik alkoholikai ir narkomanai, tik kitos priklausomybės yra socialiai priimtinesnės ir mažiau žalingos kūnui... Ir kada mes suprasime, kad Dievas nesukūrė blogio? Tai žmogus nuolat pasiduoda pagundoms, nes eiti link Dievo (tai reiškia - link Meilės ir Tiesos) yra sunkiau... Bet jeigu kiekvienas iš mūsų, save vadinančių krikščionimis (Kristaus sekėjais) padarytume nors vieną realų žingsnį šiuo keliu,užuot keikę blogą pasaulį? ne žodžiais, o darbais... Kaip tai daro kunigas Kęstutis... Dėkui, broli. Aušra