Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai.

Tai akcentuojama penktadienį kaimyninei šaliai išsiųstame Aplinkos ministerijos rašte, kuriame pateikiama oficiali Lietuvos pozicija. „Paprastai tariant, dar kartą siunčiame aiškų ir nedviprasmišką signalą, kad PAV ataskaitai – o kartu ir planuojamai atominės elektrinės statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus - nepritariame“, - teigia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Ministro žodžiais, Baltarusijai siunčiama ir žinia, kad tokią savo poziciją Lietuva aktyviai gins tarptautiniu mastu – kas ir buvo daroma iki šiol. „Jau ne kartą ėmėmės ir artimiausioje ateityje imsimės visų įmanomų priemonių siekdami, kad mūsų pozicija būtų išgirsta, o į mūsų priekaištus bei pastabas būtų atsižvelgta“, - sako ministras G. Kazlauskas.

Baltarusijai išsiųstame rašte remiamasi kompetentingų Lietuvos institucijų pastabomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas keliems esminiams momentams.

Pirma, Baltarusijos parengtoje PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos. Antra, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Trečia, PAV ataskaitoje nėra pateikta pakankamai duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas. Ketvirta, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas. Penkta, Astravo aikštelėje neįvertinta potenciali sunkiasvorio lėktuvo teroristinės avarijos galimybė. Šešta, nepakankamai išnagrinėtas galimai Astravo aikštelėje veikiančios atominės elektrinės poveikis Neries upės ekosistemai ir hidrologiniam režimui dėl terminės taršos.

Aplinkos ministerija primena, jog pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų Espoo konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas. Iki šios dienos Baltarusija ignoravo mūsų raginimus surengti papildomus viešus svarstymus Lietuvoje nors tai yra įsakmus Espoo konvencijos reikalavimas.

Konvencija numato specialią procedūrą galimiems valstybių narių ginčams spręsti. 2010 metų rugsėjo mėnesį Priežiūros komitetas jau svarstė Baltarusijos atvejį pagal Ukrainos NVO „Ecoclub“ pateiktą ir Lietuvos pusės išsamiai papildytą informaciją. Tačiau atskiras Lietuvos prašymas oficialiai būtų nagrinėjamas tik tada, kai Baltarusijos pusė užbaigs PAV procedūras (viešus svarstymus, konsultacijas). Jeigu viena iš ginčo šalių nesutiktų su priežiūros komiteto išvadomis, ginčą dėl tinkamai įgyvendintų tarptautinių įsipareigojimų turėtų spręsti arbitražas.


Papildoma informacija

Lietuvos, Baltarusijos ir trečiųjų šalių kontaktų dėl planuojamos atominės elektrinės Baltarusijos chronologija:

1. 2008 m. rugsėjo mėn. - reaguodama į žiniasklaidos informaciją Aplinkos ministerija savo iniciatyva informavo Baltarusiją, jog Lietuva dalyvaus projekto tarpvalstybinio PAV procese, paprašė pateikti informaciją, pakartotiniai prašymai dėl informacijos pateikimo išsiųsti 2009 m. sausio ir balandžio mėnesiais;
2. 2009 m. rugsėjo mėn. - Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija pateikė notifikaciją dėl pradedamo projekto PAV kartu su PAV dokumentais. Aplinkos ministerija informaciją persiuntė kitoms valstybės bei akademinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir paprašė pateikti pastabas;
3. 2009 m. spalio 15 d. - Aplinkos ministerija gautų pastabų pagrindu pateikė 39 pastabas ir pasiūlymus;
4. 2010 m. kovo 2 d. - VU Fizikos fakultete vyko viešas PAV ataskaitos svarstymas, kuriam Baltarusijos atstovai nebuvo tinkamai pasirengę, vėl pareikštos pastabos;
5. 2010 m. gegužės mėn. - Lietuvos institucijos pateikė pastabas dėl nepakankamai kokybiškai parengtos PAV ataskaitos;
6. 2010 m. birželio 11 d. ir gruodžio 20d. - ES Aplinkos tarybos susitikimuose svarstyta Baltarusijos ir Rusijos atominių elektrinių problematika, tai protokoluota susitikimų dokumentuose;
7. 2010 m. birželio 15-16 d. - organizuotas TATENA gen. direktoriaus Y.Amano vizitas į Lietuvą ir regioninis apvalus stalas dėl vykdomų atominių elektrinių projektų saugos;
8. 2010 m. rugpjūčio mėn. - Lietuva pateikė pirminę informaciją Espoo konvencijos Priežiūros komitetui, nes tuo metu buvo planuota svarstyti Ukrainos NVO „Ecoclub“ informaciją dėl Baltarusijos veiksmų. Šia informacija komitetas didžiąja dalimi rėmėsi svarstymuose, vykusiuose rugsėjo mėn.;
9. 2011 m. vasario 4 d. - Europos Viršūnių Tarybos išvadose, „ES 2020“ komunikate įtrauktos nuostatos dėl trečiųjų šalių tarptautinio branduolinio saugumo skatinimo ir aplinkosaugos standartų laikymosi;
10. 2011 m. sausio-vasario mėn. - organizuoti dvišaliai UR ministro ir viceministro susitikimai su TATENA vadovais (Y.Amano ir jo pavaduotoju D.Flory);

Artimiausi numatomi Lietuvos veiksmai dėl planų Astravo aikštelėje statyti atominę elektrinę:

1. 2011 m. kovo 24-25 dieną – ES Vadovų tarybos išvadose Lietuva sieks įtraukti nuostatą, kad visiems branduolinės energetikos projektams Europos Sąjungoje ir kaimyninėse valstybėse būtų taikomi griežčiausi aplinkosaugos ir branduolinio saugumo reikalavimai.

2. balandžio 4-14 d. - Vienoje rengiamas TATENA Branduolinės saugos konvencijos Penktasis apžvalginis susitikimas, kuriame bus svarstomos šalių ataskaitos, įskaitant ir Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos ataskaitas. Lietuva kels klausimą dėl tarptautinių reikalavimų laikymosi įgyvendinant atominės energetikos projektus Baltarusijoje ir Rusijoje.

3. 2011 m. gegužės mėn. - Lietuva suformuos papildomą informaciją Espoo konvencijos priežiūros komitetui dėl Baltarusijos netinkamo Espoo konvencijos įgyvendinimo;

4. 2011 m. birželio 20-23 d. - Espoo konvencijos šalių susitikimas, kur lygiagrečiai numatytas ir Priežiūros komiteto posėdis, jame turės būti svarstoma Lietuvos pateikta informacija.

Aplinkos minerijos informacija