2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

A. Maldučio ir V. Trublenkovo fotografijose „ne sezono metas“

2011-03-23
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  Kultūra » Informacija 

Kovo 23 d. 17 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Algimanto Maldučio ir Viktoro Trublenkovo fotografijų paroda „Ne sezono metas“.

Algimantas Maldutis (g. 1955) ir Viktoras Trublenkovas (g. 1955) debiutavo 1982 m. ketvirtojoje jaunųjų fotografijos parodoje. Po poros metų, 1984-aisiais, Klaipėdoje surengta bendra abiejų autorių paroda, o 1988 m. su fotografų kūryba supažindinti Vilniaus žiūrovai. Abu menininkus siejo panaši pasaulėjauta, matymas, bendros idėjos, o neretai jiedu ir fotografuodavo drauge. Tiek temomis, tiek raiškos būdais jų kūryba atitiko devintojo dešimtmečio pradžioje įsigalėjusią fotografinę kalbą, kuri, pradedant Algirdu Šeškumi, buvo artima Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio, Remigijaus Pačėsos meninei raiškai. Fotoaparatas tuo metu vis dažniau nukreipiamas į visiems gerai pažįstamus masiškai vartojamus kasdieniškus daiktus, tuščias (ištuštėjusias), nefunkcionalias erdves, miesto vaizdus.

Tiek A. Maldučio, tiek V. Trublenkovo darbuose gausu miesto ikonografijos – kelio ženklų, elektros stulpų, laidų, gamyklų kaminų, aklinų tvorų, betoninių sienų fragmentų ir čia jie pasitelkiami ne besiplečiančio miesto idealistinei iliuzijai kurti, o kasdienybės nykumui ir beprasmybei atskleisti. V. Trublenkovas estetinio pasitenkinimo ieško faktūrose, A. Maldutis – spalvoje (neretai darbus tonuodavo). Žmogus fotografijose tėra tik šmėžuojanti neatpažįstama neryški figūra ar susiliejęs siluetas, be jokių identifikacijos ženklų, emocijų, čia nevyksta joks veiksmas.

A.Maldučio fotografija

Menininkai atsiriboja nuo tiesioginių sovietinės realybės refleksijų pasirinkdami lakonišką kalbą, specialiai griauna įprastus kompozicijos, ryškumo bei kitus principus. Tai buvo savotiškas tylus maištas, protestas prieš viešojo gyvenimo dirbtinumą, deklaruojamos tiesos ir realybės neatitikimą, o kartu ir bandymas atitrūkti nuo vyresniosios kartos meninės raiškos stilistikos, nors kai kurių bruožų visiškai neišsižadama: A. Maldučio kapinės iš serijos „Memento mori“ (1988) tiek savo vizualine raiška, tiek serijos pavadinimu artima romantiškajai pasaulėžiūrai, aktai (1982) taip pat.

Menininkai pereina į pasyvių stebėtojų poziciją, grynoji estetika praranda savo svarbą, fotografija pasitelkiama savų minčių ir išgyvenimų reflektavimui, iš visuomeniškos tampa itin asmeniška, gal būtent dėl to ir ne visų suprantama. Ir nors minimu laikotarpiu kitokias menines idėjas jau buvo galima reikšti kiek laisviau, oficialiai tokia kūryba nebuvo skatinama ir propaguojama.

Parodos pavadinimas „Ne sezono metas“ „pasiskolintas“ iš A. Maldučio fotografijos, tačiau jis puikiai atspindi anuometinę situaciją, kuomet Sovietų Sąjungoje nebuvo pats geriausias laikas kitokiam mąstymui, kitokiai kūrybai ir geram gyvenimui bendrąja prasme.

Paroda veiks iki balandžio 16 d.

A.Maldučio fotografija
A.Maldučio fotografija
A.Maldučio fotografija
V.Trublenkovo fotografija
V.Trublenkovo fotografija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gendrutis Morkūnas "Puodukas kefyro ant palangės" viršelis

Paskutinėmis gyvenimo dienomis Gendručio Morkūno rašyta biografinė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą...