Tomas Viluckas. Gavėnia be sekso?
Katalikiškos agentūros praėjusią savaitę pranešė, kad arkivyskupas Paciano Aniceto iš Pampanga (Filipinai), kuris yra šios šalies vyskupų konferencijos šeimos ir gyvybės komisijos pirmininkas, pataria sutuoktiniams susilaikyti nuo lytinių santykių gavėnios metu. „Tai yra pačių porų sprendimas, bet mes rekomenduojame jį", – žiniasklaidai sakė prelatas iš Filipinų, pasitelkęs musulmonų Ramadano pavyzdį ir priminęs Biblijos nuostatą, kad žydų kunigai galėdavo vadovauti apeigoms Šventų Švenčiausioje vietoje tik prieš tai susilaikę nuo santuokinio akto.
Ko gero, ne viena praktikuojančių katalikų sutuoktinių pora šį klausimą patyliukais svarstė prieš gavėnios pradžią. Sakau patyliukais, nes mūsų krašte tarp aktyvių katalikų seksualinio gyvenimo temomis mieliau kalbama kunigų celibato, o ne šeimos kontekste. Ši tema tebėra savotišku tabu pamaldžiam žmogui, dėl ko nevertėtų stebėtis, nes, viena vertus, mūsų žiniasklaidoje seksualinės temos yra itin dažnos, tad tam tikra visuomenės dalis jas sąmoningai ignoruoja, kita vertus, daug katalikišku pasaulėvaizdžiu besivadovaujančių žmonių seksą laiko „žemu“ dalyku.
Taip pat nevertėtų pamiršti, kad esama ir mentaliteto klausimo. Tiek antiseksualinės nuostatos, tiek minėta arkivyskupo iš Filipinų rekomendacija turi gilias šaknis katalikybės istorijoje. Pavyzdžiui, šv. Jeronimas manė, kad susituokusioms poroms negalima priimti komunijos keletą dienų po „gyvuliško lytinių santykių akto“. Jis yra rašęs: „Protingas vyras savo žmoną turi mylėti protingai, o ne dėl aistros“ (...) Tas, kuris savo žmoną myli per aistringai, yra svetimoteriautojas.“
Nenuostabu, kad Bažnyčioje įsitvirtino taisyklės, kad Dievas reikalauja susilaikyti nuo lytinių santykių per visas bažnytines šventes. Be to, sutuoktinių poros buvo raginamos susilaikyti nuo lytinių santykių ketvirtadieniais (Kristaus suėmimui atminti), penktadieniais (Kristaus nukryžiavimui atminti), šeštadieniais (Mergelei Marijai pagerbti), sekmadieniais (Kristaus prisikėlimui atminti) ir pirmadieniais (mirusiųjų sieloms pagerbti). 1566 m. Romos katekizmas reikalavo, kad tris dienos prieš komuniją būtų lytiškai nesantykiaujama. Nesunku suskaičiuoti, kad seksui likdavo tiktai antradieniai ir trečiadieniai. Tai paaiškina, kodėl iki XX a., kol popiežius šv. Pijus X nesiėmė tam tikrų priemonių, komunijos praktika buvo reta.
Arkivyskupo Aniceto rekomendacijos įrodo, kad vis dar gajus mąstymas, kuris seksą laiko tiktai santuokos „pagalbine priemone“ – nuolaida tiems, kurie dar nėra brandūs dvasiškai ir negali pasipriešinti savo kūniškiems geismams. Santuokinis seksas dėl malonumo, džiaugsmo ir elementaraus poreikio patenkinimo yra laikomas jei ne nuodėme, tai silpnybe. Tuomet jam ir taikomas askezės apynasris.
Tačiau siūlantys ir praktikuojantys sekso pasninką turėtų prisiminti, kad askezė krikščioniškoje perspektyvoje nėra savitikslė. Askezė turi konkrečiai praplėsti mūsų širdies akiračius. Pasninkas yra tuščias savimeilės patenkinimas, jei neišgyvename solidarumo su stokojančiais, jei su jais nesidaliname duona, materialinėmis gėrybėmis. Dievo nedžiugina burzgiantis žmogaus pilvas ar tvarkinga paklota sutuoktinių lova. „Pasninkas, kokio aš noriu, tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duoti laisvę, sulaužyti bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems“, - Viešpaties vardu pranašauja Izaijas (Iz 58, 5–8). Belieka retoriškai klausti: kaip prie tokios programos įgyvendinimo prisideda sekso pasninkas?
Apaštalas Paulius krikščionis sutuoktinius mokė, kad lytiniai santykiai yra normali santuokinio gyvenimo dalis ir kad jos negalima apleisti, išskyrus tą laiką, kada abu, vyras ir moteris, turi atsiduoti maldoms (1 Kor 7,3–5). Žinoma, kad rekolekcijų, dvasinio susitelkimo dienos yra tas motyvas, kuris skatina atsitraukti nuo visko (taip pat ir sekso) ir būti tik Jo akivaizdoje. Ir to mums reikia, kad patirtume Dievo vaikų laisvę.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Mielas Viluckai, vėl maišotės terminuose. Kodėl man vis reikia jus taisyti. Dezinformuojate liaudį. Arkivyskupas nėra prelatas. (N. B.). Kai kuriose šalyse jie vadinami ,,Monsegneur", bet tik ne prelatais. Bet ne tą noriu pabrėžti. Aš nelabai tikiu, kad Jūs esate kompetetingas pasisakyti sekso klausimais. Atleiskite, bet kam tas populizmas, kuriuo kvepia kai kurie jūsų straipsniai.,,Antiseksualinės nuostatos" - kokia bloga ta Bažnyčia. Neleidžia...
Atrodo, kad straipsnyje pasisakote už seksą visur ir visada ir bet koks susilaikymas yra blogis, taip pat ir gavėnios metu. Aš nesutinku su jumis. Atitolimas dažnai padeda naujai atrasti kitą žmogų, pergalėti rutiną, etc. Todėl nederėtų taip banaliai interpretuoti arkivyskupo ir menkinti Bažnyčios tėvų autoriteta, kurie turėjo žmonas (ne visi, tiesa) bei kalbėjo iš patirties, o ne iš ,,lempos" populistiniais tikslais.
Susilaikyti gal ir dorybė, bet jei kalbame apie šeimas, tai tą dorybę krikščioniškos šeimos manau praktikuoja ir be gavėnios. Juk jei augini 2 vaikus, o atlyginimas - minimumas, tai per mėnesį džiaugtis artumu dali vos porą savaičių. (ir tai juk neistengti atsigriebti kasdien ) O jei tuo metu pasitaiko, kad kuris iš sutuoktinių turi išvykti, ar jei jų pamaininis darbas nesutampa... Greta to dar pritaikyk gavėnią su adventu ir liks pora kartų per metus....
Pakalbėkime žemiškiau. -Turiu gyvą pavyzdį prie ko kunigiškos sapalionės apie seksą priveda. Apie susilaikymą nuo sekso dėl šventumo.Manau atvers ne vienam akis.Tai vyko su mano kaimynais. Moteris priklauso Marijos legijonui. -Moteris susituokė,gimė 2 vaikai.PO maždaug 10 metu Ši moteris pradėjo vis dažniau ir dažniau vaikščiot su mėlynėmis paakiuose.Vyras vis daugiau ir daugiau gėrė.Neapsikentus smurto nuspredė pagaliau skirtis.Po skirybų jos vyras vedė antrąkart,nebegėrė,gimė vaikų,šeima padori. Toji moteris vis labiau ir labiau įsitraukė į Marįjos legijono veiklą.Tapo aktyvi katalikė... Iš vaikų namų pasiėmė auginti mergytę.Jai nieko netrūko.buvo mylima. Idukra sulaukusi 14-15 metų įsitraukė į krikščionišką sektą.Nemėgo katalikų bažnyčios.Pradėjo depresuot... Taigi teko su podukra bendraut,kas čia netaip.Po kiek laiko pradėjo aiškėti kur šuo pakastas.Pąmotė jai nuo mažumės kalė į galvą,kad seksas yra nuodėmė.Nenuodėmė tik seksas dėl vaikų.Taigi augdama ji patyrė gilų prieštaravimą.Brendimo seksualinis pabudimas ir kaltės balsas,kad tai mirtina nuodėmė.Nebuvimas mokyklose seksualinio švietimo,-gatvės ir televizijos informacija. Tos sektos pastorius sugebėjo jai paaiškinti,kad seksualumas yra normalus dalykas,kad čia jokia nuodėmė.Jog geismas tai sveiko žmogaus požymis. Daugiau kalbantis paaiškėjo,kodėl pamotė išsiskyrė;-todėl ,kad vyras sekso norėjo ,o ji neprisileido,-mat nuodėmė....Toliau supratot ..... mergina sulaukė 20-22 m.pradėjo reikštis paranoinė depresija,bandymas nusižudyt.Psichiatrinė.Pagerėjimas.Sekta.Sektos marązmai.Giliai įsišaknijęs kaltės jausmas,dėl pamotės psiaudo mokymų.Bandymas gydytis seksu su keletu partnerių. ir pagaliau savižudybė. Laidoduvės.Kūnas nešamas į bažnyčią.Sektantai laukia palei šventoriųū ir palydi į kapines. Kunigai teisinasi,kad tai psichinis ligonis,kad bažnyčia niekur nekalta.... -------------------------------------------------------------------------------------- Gerai pamąstykim,kas yra netaip bažnyčioje .Atsižvelkimį žmonių kritiką,kad celibatas,paprastiems žmonėms gali nešt baisių pasekmių. Pagamvokim iškur dabartinės seksualinės revoliucijos šaknys pareina....
to skalsu
Panašu, kad tamsta kažkaip labai sureikšminate seksą. Atsipalaiduokite ir susilaikymas ir seksas ne veltui žmonėms duoti. Nereikia iš savęs šventojo laužti, nes nė vienas juo čia Žemėje netaps.
Labai geras ir naudingas straipsnis. esu jaunuolis ir dziaugiuosi, kad taip racionaliai jis parasytas, sveikinu su tuo p.Toma ir linkiu izvalgaus kurybinio ikvepimo ir stiprybes, pastebint bei rasant apie aktulaiai prasmingus, taciau ne itin poluliarius dalykus.
periodiškas susilaikymas nuo kai kurių veiksmų ar gėrybių yra labai sena tradicija esanti visose kultūrose. Ne šiaip sau gi.
..."gavėnios metą – keturiasdešimt dienų prieš Velykas [Bažnyčia] kviečia mus daugiau melstis, suvaldyti savo netvarkingus troškimus, jusles ir sutvarkyti savo sąžinę. Tvarkytis reikia pradėti nuo savo mąstymo"... http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-21-arkivyskupas-sigitas-tamkevicius-gundymas-nuodeme-ir-atgaila/59775
Tai, kas anksčiau buvo vadinama juslingumu ir laikoma ne ypatinga žmogiška vertybe, kuria reikėtų didžiuotis, o greičiau tvardytinu polinku, šiandien vadinama seksualumu, o "seksualus" tapęs komplimentu. Gyvulizmas. Dar kažkas aiškina, kad, matai, vaikų neatsiras, jei susilaikysime. Tarsi tie besipiktinantys leistų vaikams gimti.
Aš matau labai paprastą priežastį, dėl kurios verta per gavėnią pabandyti susilaikyti nuo visokiausių malonumų. Ne ekonominę, o savęs pažinimo. Pabandyk ir pamatysi, nuo kiek daug dalykų priklauso tavo laimė. Koks tampi piktas jų netekęs, jauties kankinys ir beveik nepakaltinamas. Apgailėtina priklausomybė. O seksualiniai santykiai juk tikrai nėra pirmos būtinybės reikalas, susilaikymas nuo jų negresia gyvybei. Net sveikatai negresia.
Dar niekam nepakenkė mėnesį nevalgyti mėsos (atvirkščiai - sveika), lygiai tas pats ir su seksu.
Žinoma, jei reikia sukąsti dantis, kad susilaikyti, tai tada neverta. Bet imho žmogui visada reikia skirti laiko sau. Pasižiūrėti į vidų, pajausti save ramiai, be emocijų.
Jei ką tai esu netikintis (ne viskas blogai, apie ką kalba religijos).
Ksiūša, kaip visada - kalčiausia lieka smurtautojo auka...
Tai tipinis nevykėlio smurtautojo vyro pasiteisinimas: "aš nekaltas, žmona prisiprašė..."
O antroji santuoka sėkmingesnė ne dėl to kad "žmona duoda", o greičiausia ta moteriškė nėra nuolanki ir moka laikyti visus 4 namo kampus.
Šiaip jau žmogaus psichika paveikia ne kieno nors kalbos, o patirti išgyvenimai. Matyt toji mergina vaikystėje patyrė ar tai smurtą, ar priekabiavimą ar dar kažką baisaus. Suaugęs žmogus geba pats atskirti tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio. Tuo jis ir skiriasi nuo vaiko, kuris visais klausimais pasitiki tėvais...
depresija yra labai skaudi ir sunki liga. Tai tikrai nėra netinkamų mokymų pasekmė, o pakitimai žmogaus smegenyse ir deja efektyvaus gydymo žmonija nėra sugalvojusi :(
Visoje šitoje tragiškoje istorijoje taip ir nesupratau kuo kaltas kunigas?
...
O dėl straipsnio, pritariu ratukai, kad tokio klausimo formulavimas yra populistinis. Gavėnios išgyvenimas yra savarankiškas apsisprendimas kartu su bendruomene keliauti per dykumą... Tad jei apsisprendėte per ją keliauti, tai ir keliaukite, niegas gi per prievartą neverčia... O čia prasideda diskusijos: bet dykumoje nėra vandens, tai žmogaus teisių pažeidimas, todėl bažnyčiai nedera eiti į dykumos gilumą. Dykumoje nėra maisto - koks malonumas keliauti alkanam, bažnyčia privalo užsukti į pakraščio miestelius... Bet ponai, tuomet kelionė pavirsa turistavimu, o ne kelione per dykumą...
ačiū Luknė už gražų žodį.