Turėdama tragiškai neefektyvų energetikos sektorių, Lietuva apimta alternatyviosios energijos plėtros entuziazmo. Šalies energetikos strategija yra priimta, tačiau skirtingų partijų atstovų ji dažnai interpretuojama savaip, rašo „Verslo žinios“.

Prezidentės ekonomikos patarėjas Nerijus Udrėnas teigia, kad vystant alternatyvius energijos šaltinius veikia stiprūs ekonominiai motyvai – plėtoti atsinaujinančius išteklius yra daug pelningiau nei ieškoti galimybių didinti efektyvumą.

„Norint taupyti – reikia keisti įpročius, o tam būtinos bendros visuomenės ir valdžios pastangos“, – sako N. Udrėnas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio požiūriu, Vyriausybė, užuot skatinusi investicijas į taupesnį energijos vartojimą ir vietos energijos išteklių plėtrą, sutelkė pastangas įvairinti dujų importo šaltinius.

„Jos versija – nauji Siderių dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje, vamzdynų jungties su Lenkija projektai – rodo, kad Lietuva ketina investuoti į geležį ir toliau žada deginti dujas. Sėdime ant adatos ir manome, kad vietoje vieno švirkšto turėti tris bus geriau.“ – teigia R. Kuodis.

Anot jo, šimtais milijonų, kurie kasmet sumokami „Gazprom“, galėtų būti finansuotos investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą, renovuoti daugiabučiai namai.

Jis siūlo rimtai išanalizuoti Čekijos pavyzdį, kuri „šoko vystyti alternatyvių energijos generavimo šaltinių, o dabar tos šalies vartotojai už elektros energiją priversti mokėti gerokai brangiau“.

„Nors alternatyvių energijos šaltinių lobistai dabar labai aktyvūs, valstybė subsidijuodama „žaliąją energetiką“ turi elgtis labai atsargiai – dėl vėjo jėgainių, atrodo, jau perlenkta lazda“, – įspėjo R. Kuodis.