Lk 11, 14–23 „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“
Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.
Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“.
Kiti skaitiniai: Jer 7, 23–28; Ps 95
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Šios dienos Geroji Naujiena mums kalba apie Dievą ir piktąjį. Dievas neabejotinai yra visa ko Kūrėjas, o piktasis visais įmanomais būdais bando naikinti tai, ką Dievas kuria. Nieko čia keisto, juk griauti ir naikinti visada yra lengviau nei statyti ir kurti.
Kas toks Belzebulas, daug aiškinti nereikia, tai piktasis. Puikybės, arogancijos ir klastos meistras. Tik neabejotinai stebina tai, jog kai kurie iš minios, matę nebylumo demono išvarymą, drįsta šitaip nelogiškai mąstyti bei teigti. Maža to, Jėzuje jie nesugeba įžvelgti nieko dieviško. Juk Jėzus išvaro demonus „Dievo pirštu“, kitaip sakant, „Dievo dvasia“ (plg. Mt 12, 28). Piktojo niekada neišvarysi kito piktojo dėka. Juk piktąjį įmanoma išvaryti tik su Dievo pagalba bei veikimu. Todėl tampa akivaizdu, kad Jėzus veikia be jokio piktojo pagalbos, Jėzus iš tikrųjų veikia Dievo dvasios dėka.
Pasirodo, kaip nesunku yra tapti tikru piktžodžiautoju. Netgi tokiu, kuris ima žeminti patį Dievą. Tam pakanka vien aklumo ir kvailo užsispyrimo. Kiekvienas piktžodžiavimas yra susijęs su priešinimusi tiesai, o kartu ir pačiam Dievui. Ir barstyti ignoruojant Dievą yra kur kas lengviau, nei rinkti drauge su Juo. Juk mūsų pasirinkimai priklauso nuo to, kokio rezultato mes ateityje tikimės. O Kristus tik mus įspėja: „kas ne su manimi, tas prieš mane“.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
sekuliarizmo tikslas nėra valstybės politikos atskyrimas nuo religinių imperatyvų. Jo tikslas – tradicinės žmogaus prigimties sampratos šalinimas. Tuo pačiu sumaniai brukama ir naujo žmogaus, kaip tik čia ir dabar egzistuojančios, niekuo neypatingos ir tik betikslę egzistenciją bandančios išgyventi būtybės, samprata. Taigi, galime suvokti, kad nei technologinė pažanga, nei mokslinė pažanga savyje neneša to, ką šiandien vadintume moraliniu mąstymu, kuo taip yra persunkta krikščionybė su visa savo kultūra. Regime, kad atsisakydama šios kultūros ir mąstyto tradicijos, kurios centre yra Dievas, šiandieninė Europa negali pateikti atsakymo į tai, kas ji yra ir kur ji eina. Galiausiai ir kur su savimi vedasi mus, lietuvius? Atsakymo reikalingumas šiandien, kaip ir V. Mačernio laikais (nuo kurių, beje, nemanau, kad esame toli pažengę), yra žūtbūtinis iššūkis. Žūtbūtinis todėl, kad vyksta kova dėl to, ką vadiname žmogaus civilizacija, išlikimo.
iš tiesų galvoju apie šios dienos Evangeliją, ir prilyginu tai savo gyvenimui. Man nėra noro diskutuoti su ateistais, bet tie žmonės, kurie visgi turi Tikėjimo dovaną, manau pastebi savo kasdienybėje ką reiškia, kai viską pasiimi tik į savo rankas. Tik akimirkai nusisuki nuo Dievo ir sakai "aš pats", tai viskas slysta iš po kojų. ir tada belieka kaltinti tik save. prisimenu savo gyvenimą iki susipažįstant su Dievu. Tikėjimas ypatingai sunkiai atėjo į mano gyvenimą.. man Dievas buvo kaip sakoma "opiumas liaudžiai", fanatikų bendruomenės narkotikas savo gyvenimui įprasminti. ir man tikrai pakako to, kaip gyvenu. atrodė, gyvenu gana pilnavertišką gyvenimą. ir toliau būčiau taip gyvenus, ir nemanau, kad man trūktų kažko, ko nepažįstu. bet matyt, žmogus nuolat tenkina savo poreikius, nes savyje turi troškimą ieškoti to, kas suteiktų pilnatvę. ir visi ieško to skirtingais būdais ir dabar tik yra suvokimas, kad tas poreikių augimas, vis nauji troškimai ir yra ieškojimas Dievo. To, kuris duoda viską, kad būtum laimingas ir nieko nebereikėtų daugiau, kuris viskuo aprūpina, kad ir kaip sudėtingai tai skambėtų. tas lūžis, kuomet iš netikinčio tampi tikinčiu suteikia tokį patyrimą, kuris liks visam gyvenimui ir jį keis. taigi dabar, kai viską pasiimu į savo rankas, aš juntu didžiulį trūkumą Dievo ir man viskas tiesiog nesiseka... jokie poreikiai neužgožia to vieno poreikio gyventi ramybėje ir pilnatvėje, kuri juntama tik širdyje. ir tokie artimi paskutiniu metu šie Žodžiai: "kas nerenka su manimi, tas barsto".. kai viską darai su Dievu, darai vardan Jo. Kai viską darai tik sau, darai veltui.. tiesiog gyvenimas su Jėzumi, patikint viską Jam.. įgauna prasmę. ir nereikia atiduoti visko rinkti Jėzui, bet viską daryti kartu, besąlygiškai pasitikint Juo. aš dažnai kalbu abstrakčiai :> dėl to man reikia kalbėti daug, kad prieičiau prie to, ką noriu pasakyti, bet gal suprasite, ką čia kalbu.
Kas yra tiesa?
A, jau radau visažiniame internete: "Dažnai susimąstome, kas yra tiesa. Ar tai yra apibrėžimas, sukaustytas stereotipų, mokslas, rūšiuojantis daiktus į teisingai suvokiamus ir į neteisingai suvokiamus. Galbūt tai yra vidinė žmogaus būsena, o gal tam tikra tikėjimo forma. Šį sąrašą dar būtų galima tęsti, tačiau nė vienas iš šių apibrėžimų nėra visiškai tikras ir nenuginčijamas" ... toliau galite patys pasiskaityti :))) http://www.mokslai.lt/referatai/analize/33499.html
"Iš tikro, daug kartų mes ignoruojame tiesą, kiek kartų per savo kvailą užsispyrimą nesugebame arba nenorime pažvelgti tiesai į akis ir tuom žeminame patį Dievą"
O gal visgi, iš tikro, daug kartų jūs ignoruojate tiesą, kiek kartų per savo kvailą užsispyrimą nesugebate arba nenorite pažvelgti tiesai į akis, kad jokių dievų paprasčiausiai nėra?
blog.lrytas.lt/ateistas
Iš tikro, daug kartų mes ignoruojame tiesą, kiek kartų per savo kvailą užsispyrimą nesugebame arba nenorime pažvelgti tiesai į akis ir tuom žeminame patį Dievą. Bet esame žmonės ir turime sekti Kristų, jeigu apsisprendžiame tai daryti.
"Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus..." Įdomu ar ilgai tas vargšelis demonas vienas vaikštinėjo.
Gaila,kad tik išvarė, o ne sunaikino. Ar Dievas(Meilė) turi galią sunaikinti demonus? Ar tik varinėti?
Broliai kapucinai
Kas yra Tiesa? Jėzus. Absoliuti. Mes visi be išimties esame dalinės tiesos. Todėl Jėzus yra tikrasis mūsų vadovas. Jis yra mūsų sąžinė. Nes mūsų visų sąžinės yra sugadintos. Ir Jėzus nėra abstraktus herojus, bet tikras Žmogus. Žiūrėkime į Jį, kai mums kas neaišku ir nesuklysime. Jis yra Tas, Kuris eina visų priekyje. Nes yra visų žmonių Vadovas. Kurį Tėvas atsiuntė mums palydėti į Savo namus. Jėzus sako: tikite Dievą, tikėkite ir mane. Aš atėjau, kad žmonės turėtų Gyvenimą. Kad apsčiai Jo turėtų. Su Juo įeiname į Gyvenimą. Nes Jis yra Pats Gyvenimas. Su Juo renkamės amžinąjį Gyvenimą. Teisingiau, Jis mus renka amžinajam gyvenimui. Jeigu renkamės Jį. Jeigu Jam leidžiame pasiimti mūsų gyvenimą. Ir pridėti prie Savojo. Kaip dalį Savęs. Kad taptume Jo dalininkais.